Lietuvoje jau aštuonerius metus veikia užstato sistema. Galime tuo pasidžiaugti, nes dėl puikių pasiekiamų rezultatų ši sistema tai tapo dideliu traukos objektu aplinkosaugos specialistams ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Užstato sistema taip pat prisidėjo prie gerokai švaresnės gamtos – šiukšlių kalnus pamiškėse ar paežerėse aptinkame jau kur kas rečiau. Deja, dalis[…]
Pernai metais Seime buvo pateiktas puikus teisės aktų projektas, kuriuo numatoma, kad visa stiklinė, plastikinė ir metalinė gėrimų pakuotė (kurios turis nuo 0,1 iki 3 litrų) privalo patekti į užstato sistemą. Jos plėtra reikšmingai pagerintų dabar menką stiklo surinkimą ir perdirbimą bei dar labiau įtrauktų gyventojus į rūšiavimą. Deja, vis dar nemažai mitų, kuriuos dažnai[…]
Kas kelis metus Europos Komisija įvertina kaip įgyvendinamos ES direktyvos ir reglamentai. Daugumoje atveju, ES šalys savo ambicija gerokai nusileidžia siūlomoms vystymosi kryptims. Lietuva, šiuo atveju, yra ne išimtis ir stipriai atsilieka su beveik visais aplinkosauginiais indikatoriais tiek nuo ES vidurkių tiek nuo turimų ambicijų. Tą parodo Europos Komisijos paskutinė peržiūrą paviešinta 2022 rugsėjo 8[…]
Lietuvoje 2020 m. gyventojai vidutiniškai generavo apie 483 kg atliekų. Tai daug ar mažai? Mažai lyginant su Danija (814 kg/gyv) ar Vokietija (628 kg/gyv), bet daug lyginant su kaimyninėmis šalimis Lenkija (346 kg/gyv), Latvija (478 kg/gyv), Estija (383 kg/gyv) ar net Švedija (431 kg/gyv – tiesa, duomenys neatrodo patikimai). Lietuvoje komunalinių atliekų kiekis gyventojui pastaruosius[…]
2020 m. ES buvo priimtas plastiko mokestis, kuriuo šalys narės buvo įpareigotos mokėti po 800 EUR/toną už neperdirbtą plastiką. Jis įsigaliojo 2021 m. ir Lietuva už pernai metus, preliminariai į ES biudžetą sumokėjo jau 10,7 mln. Eurų. Finansų ministerijos atstovų teigimu, planuojama, kad 2021 m. reikės sumokėti apie 11,7 mln. Eurų. Ar galima geriau išleisti[…]