Atsisakyti, rūšiuoti, deginti ar šalinti?

Lietuvoje situacija su atliekų deginimu tampa itin bloga. Remiantis aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2020 m. lyginant su 2019 m. atliekų deginimo apimtys reikšmingai išaugo, o atliekų perdirbimo – smuko: Kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją? Atsakymus galėtų pasufleruoti Škotijos vyriausybės užsakymu atlikta nepriklausoma studija dėl atliekų deginimo “Stop, Sort, Burn or Bury?”. Dalinamės studijoje pateiktomis pagrindinėmis[…]

Šilumos švaistymas

Kas mėnesį Lietuvoje vykdomi šilumos tiekėjų aukcionai Baltpool prekybos sistemoje. Gegužės mėnesį didžiuosiuose šalies miestuose bus tiekiami tokie šilumos kiekiai iš atliekų deginimo jėgainių: Kauno ir Klaipėdos kogeneracinės jėgainės, kurios degina atliekas, per gegužės mėnesį prognozuojama, kad galimai į orą išleis maždaug 40 000 MWh. Perskaičiuojant šį skaičių per aukciono metu nustatytas šilumos kainas, tai[…]

Kaip sumažinti atliekų deginimo rizikas?

Atliekų deginimas, deja, yra didelė Lietuvos atliekų deginimo dalis. Tai yra netvari veikla, nes prarandamos žaliavos bei išskiriamas milžiniškas kiekis CO2. Tuo pačiu, kaip rodo nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos Toxico Watch atliktas tyrimas, egzistuoja didelė toksinių medžiagų patekimo į aplinką tikimybė deginant atliekas. Dėl kai kurių aplinkos ministerijos biurokratų nenoro imtis iniciatyvos ir transformuoti Lietuvos ekonomiką[…]

Gerieji pavyzdžiai iš Ispanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo plano

Ispanija yra stipri ir ekonomiškai išsivysčiusi Pietų Europos šalis. Pagal savo nominalų bendrąjį vidaus produktą gyventojui, Ispanija yra tarp labiausiai pažengusių pasaulio šalių nedaug atsiliekanti nuo Italijos ir formaliai turinti būti G20. Lyginant perkamąją galią, Lietuva yra panašiame lygyje. Su atliekomis situacija visai kitokia. Lietuvoje susidarantis komunalinių atliekų kiekis nuolat didėjo, tuo metu labiau ekonomiškai[…]

Ar naujasis žiedinės ekonomikos paketas atneš reikšmingų pokyčių?

Europos Komisija išleido naują iniciatyvų rinkinį, kuris turėtų pagreitinti ekonomikos transformaciją į žiedinę. Potencialiai tai galėtų būti proveržio paketas, tačiau nėra pakankamai dėmesio greitiems veiksmams sumažinantiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus bei išteklių naudojimą, iš planetos ribų ir žmogaus teisių perspektyvos. Naujame pakete įtraukta: Tvarių produktų iniciatyva nukreipta į didesnį ES rinkoje esančių produktų žiediškumą[…]