Taisymo iniciatyvų ES valstybėse apžvalga

Praėjusiais metais daugiau nei 71 000 žmonių kartu su „Runder Tisch Reparatur“, „Inkota Network“ ir daugeliu kitų taisymą remiančių organizacijų pareikalavo Vokietijos federalinės vyriausybės finansuoti taisymo talonus. Siekdamos, kad daiktų taisymas būtų įperkamesnis ir naudingesnis, ES institucijos taip pat siūlo steigti nacionalinius „taisymo fondus“, per kuriuos būtų galima būtų įgyvendinti, pavyzdžiui, taisymo talonus.

Taisymo talonai yra finansinė skatinamoji priemonė, kurią naudoja miestai, federalinės žemės ir/ar šalys, siekdamos paskatinti piliečius taisyti sugedusius ar sugadintus daiktus, o ne išmesti ir pakeisti naujais. Įprastai taisymo talonų schema apima finansinę paramą arba nuolaidas remonto paslaugoms. Tai gali būti tiesioginių subsidijų, nuolaidų ar kuponų forma. Taisymo talonų įvedimas gali pagerinti tvaraus vartojimo suvokimą ir skatinti ilgesnį gaminių naudojimą.

Visose ES valstybėse taisymo talonų sistemų tikslai yra panašūs, tačiau įgyvendinimas skiriasi. Pavyzdžiui, maksimalia finansuojama suma, reikalavimus atitinkantys daiktai ir taisymas, taisymo dirbtuvių sertifikavimo kriterijai, finansavimo tvarka arba finansavimo šaltiniu. Yra daug skirtingų požiūrių ir būdų, kaip sustiprinti taisymo kultūrą, kartu didinant vietos pakartotinio naudojimo ekonomiką.

Rekomendacijos

Taisymo finansavimo programos populiarėja visoje Europoje ir sulaukia daug teigiamų atsiliepimų iš gyventojų. Žmonės entuziastingai taiso savo įrenginius pagal šias finansavimo programas. Ypač jau kelerius metus Austrijoje ir Tiuringijoje vykdomos programos leidžia, remiantis ten sukaupta patirtimi, suformuluoti šias rekomendacijas, kurios gali būti naudingos Lietuvai, svarstančiai apie taisymo talono įvedimą:

1. Tinkama finansavimo suma: norint sukurti skatinamąjį poveikį per remonto taloną ir užtikrinti, kad administracinės pastangos būtų proporcingos finansavimo sumai, finansavimo suma turi būti pakankamai didelė. Pavyzdžiui, Tiuringijoje vidutinė vieno remonto vertė yra 75 eurai kaip finansavimo suma. Prancūzijoje finansavimo sumos vienam produktui buvo padidintos po kelių mėnesių, siekiant sustiprinti skatinamąjį programos poveikį.
2. Mažos įėjimo į rinką kliūtys taisymo įmonėms: Siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai galimybių pasinaudoti priemoka už remontą, turėtų būti nustatyti kuo žemesni kriterijai taisymo įmonėms, jei tokių yra. Remiantis išsamiu Prancūzijos taisymo fondo pirmojo etapo vertinimu, padaryta išvada, kad pastangos ir išlaidos, kurias įmonės patiria, norėdamos atitikti finansavimo programos reikalavimus, atgraso daugelį, ypač mažesnių, įmonių.
3. Taisymo rinkos nuspėjamumas: Taisymo įmonėms nuspėjamumas yra labai svarbus, kai reikia reaguoti į dėl finansavimo programos padidėjusius užsakymus ir, pavyzdžiui, samdyti naujus darbuotojus. Trumpalaikis programos sustabdymas ir neplanuotas užsakymų sumažėjimas gali sukelti didelių sunkumų, kaip rodo Vienos taisymo dirbtuvių RUSZ, kurioms teko skelbti bankrotą, pavyzdys. Todėl labai svarbu turėti stabilią sistemą.
4. Lengvas paraiškų teikimo procesas: Teikiant paraiškas reikėtų kiek įmanoma vengti sudėtingų kliūčių dalyviams. Įvairiose sistemose pasiteisino skaitmeninis procesas. Saksonijoje pastebėta, kad reikalaujamas elektroninis parašas kai kuriems vartotojams gali sudaryti tam tikrų kliūčių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad patikros procesas būtų kuo patogesnis vartotojui. Kartu reikia nepamiršti paraiškų tvarkymo pastangų ir dėl to atsirandančių išlaidų, taip pat saugumo ir galimų sukčiavimo atvejų prevencijos.
5. Taisymo žemėlapis: Įdiegus taisymo žemėlapį, kaip tai buvo daryta Saksonijoje ir Prancūzijoje, taisymo galimybės tapo matomesnės. Ši paslauga turėtų išlikti net ir pasibaigus galimam finansavimo laikotarpiui ir tarnauti piliečiams kaip naudingas informacijos šaltinis. Siekiant užtikrinti informacijos teisingumą, labai svarbu atnaujinti duomenis.
6. Sukčiavimo prevencija taikant aiškias apdorojimo procedūras: Austrijos patirtis rodo, kad procedūra turėtų būti parengta taip, kad sukčiavimo atvejų būtų kuo mažiau. Atitinkamai kompensavimo procesas buvo pakeistas taip, kad kompensacijos būtų išmokamos nebe per įmones, o per vartotojų sąskaitas. Taip siekiama užtikrinti skaidrumą ir sąžiningumą.
7. Finansavimas per didesnę gamintojo atsakomybę: Finansavimas taikant didesnę gamintojo atsakomybę yra tikslingas, kad būtų išvengta naštos valstybės biudžetams ir būtų galima taikyti ilgalaikes paskatų sistemas. Gamintojų įnašai turėtų būti suskirstyti pagal produkto kokybę (eko-moduliaciją). Taip gamintojai būtų skatinami tiekti rinkai aukštos kokybės ir remontui palankius gaminius.
8. Duomenų rinkimas: Duomenų rinkimas yra svarbus siekiant apskaičiuoti sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir galimai koreguoti programą. Nuolatinė duomenų analizė gali padėti optimizuoti programos veiksmingumą ir sėkmę. Be to, duomenys apie sutaisytus daiktus gali būti naudinga įgyvendinant ir vertinant tolesnes taisymo skatinimo priemones. Pavyzdys – Tiuringijos trečiojo taisymo finansavimo laikotarpio įvertinimas atliekant papildomą tyrimą.

Visos nacionalinės ir regioninės programos, pagal kurias teikiama finansinė parama taisymui, davė labai teigiamų rezultatų. Tai svarbios priemonės, padedančios didinti vartotojų informuotumą apie taisymo galimybes ir padedančios priimti sprendimą taisyti ar ne daiktus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, pradėjus taisymo fondą, pagal šią programą buvo atlikta daugiau kaip 165 000 taisymo darbų , o Austrijoje, įvedus talonus talonus, apmokėta daugiau kaip 840 000 talonų. Apskritai vartotojai labai teigiamai reaguoja į šias priemones, kaip nurodoma keliuose reportažuose (Sachsen Fernsehen, Handwerksblatt).

Dėl subsidijų taisymo išlaidoms padengti gali sumažėti naujų gaminių paklausa, todėl sumažės vartojimo poveikis aplinkai ir klimatui. Tai ypač aktualu, kai taisymo skatinimo sistemos derinamos su kitomis priemonėmis. Kad daiktų taisymas mūsų visuomenėje taptų lengvesnis ir prieinamesnis, reikia pašalinti struktūrines kliūtis ir sudaryti sąlygas sąžiningai ir nediskriminuojančiai daiktų remonto rinkai. Tik jei taisymas taps patrauklesnis ir pigesnis nei naujų gaminių pirkimas be finansinių subsidijų, prasidės reikšmingas pokytis link tvaresnio vartojimo.

Pilnavertė didesnė gamintojo atsakomybė gali:

• Kurti taisymui palankų gaminių dizainą (pataisomumas, moduliškumas), galimybę gauti visų gaminių atsargines dalis už priimtiną kainą.
• Sudaryti galimybę ilgą laiką naudotis programinės įrangos atnaujinimu. Programinės įrangos blokavimas neturėtų būti naudojamas siekiant užkirsti kelią nuo gamintojo nepriklausomam taisymui arba jį apsunkinti.
• Sudaryti sąlygas finansuoti taisymo sektorių: Taisymo dirbtuvių, ypač kaimo vietovėse, ir kvalifikuotų meistrų, dažnai dėl nepatrauklaus darbo užmokesčio, labai trūksta.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijos bei Teisingumo ministerijas užtikrinti, kad jau artimiausiu metu atsirastų didesnės gamintojo atsakomybės schemos, kurios, remiantis kitų šalių gerąją patirtimi, leistų užtikrinti palankesnes sąlygas vartotojams taisyti savo daiktus.