Pakartotinio naudojimo užduotys

Pakartotinio naudojimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui užduotys yra būtinos siekiant įgyvendinti atliekų tvarkymo hierarchiją ir sukurti tvarias darbo vietas. Dabartinė praktika, sujungiant paruošimo pakartiniam naudojimui ir perdirbimo užduotis, žlugdo tuos siekius, nes perbirbimas dažnai yra pigesnis, tačiau mažiau aplinkai palankus atliekų tvarkymo būdas. Vietoje to, kiekybinės užduotys, puoselėjančios bendradarbiavimą tarp savivaldybių, surinkimo schemų, pardavėjų ir[…]

Pridėtinės vertės mokestis su aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje yra reguliuojamas pridėtinės vertės mokesčio įstatymu. Deja, jame daug chaotiškumo – aplinkosauginiai aspektai nėra įskaičiuojami, o socialiniai tik dalinai. Kai kurios PVM lengvatos yra net žalingos klimatui, pvz., šilumai energijai iš iškastinio kuro pateikiamai per centrinius šildymo tinklus. Šiuo metu galiojančios PVM lengvatos (neįtraukiant tų, kurios galioja iki 2022-12-31): 9[…]

Prevencija kaip prioritetas

Lietuvoje 2020 m. gyventojai vidutiniškai generavo apie 483 kg atliekų. Tai daug ar mažai? Mažai lyginant su Danija (814 kg/gyv) ar Vokietija (628 kg/gyv), bet daug lyginant su kaimyninėmis šalimis Lenkija (346 kg/gyv), Latvija (478 kg/gyv), Estija (383 kg/gyv) ar net Švedija (431 kg/gyv – tiesa, duomenys neatrodo patikimai). Lietuvoje komunalinių atliekų kiekis gyventojui pastaruosius[…]

Stiklo pakuočių problema ir galimybės

Šiomis dienomis dažnas iš mūsų savęs paklausia ką galėtume padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai. Vieni iš stipriausių veikslų – pilietiškumas t.y. ne smurtiniai veiksmai siekiant paveikti Ukrainą užpuolusią agresorę – rusiją. Kyla klausimas kaip? Vienas iš būdų galėtų būti nepirkti rusijoje pagamintų produktų ar boikotuoti korporacijas vis dar veikiančias rusijoje. Kitas, ženkliai efektyvesnis – reikalauti[…]