Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis ES: 2022 m. nuo jų mirė daugiau kaip 1,7 mln. žmonių – tai sudaro trečdalį visų mirčių tąmet. Manoma, kad bent 18 % šių mirčių priežastis yra pagrinde su aplinka susiję veiksniai. Be to, kasmet diagnozuojama daugiau kaip 6 milijonai naujų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, o tai Europai kainuoja apie 282 mlrd. EUR, kaip nurodyta prieš kelias savaites paskelbtame EAA informaciniame pranešime „Preventing cardiovascular disease through a healthy environment“ (čia).
Nors atskiri širdies ir kraujagyslių ligų priežastiniai veiksniai, pavyzdžiui, genai ir senatvė, yra sunkiau keičiami, kiti veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos ir elgesio veiksniai, gali būti keičiami taikant tikslingas politikos priemones. ES patirtis mažinant oro taršą rodo, kad tokia politika veikia: Europos Sąjunga yra užsibrėžusi įgyvendinti veiksmų plano „Nulinė tarša“ tikslą iki 2030 m. palyginti su 2005 m. daugiau nei 55 % sumažinti ankstyvas mirtis, susijusias su oro tarša.
Europos Komisijos planas dėl ES širdies ir kraujagyslių sveikatos, kuris šiuo metu yra rengiamas, suteikia galimybę geriau integruoti aplinkos veiksnius, turinčius įtakos sveikatai, į politiką.
Pagrindiniai aplinkos veiksniai, turintys įtakos mirtingumui nuo širdies ir kraujagyslių ligų, yra oro tarša, ekstremalios temperatūros ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, transporto triukšmas, cheminis poveikis toksinėms medžiagoms (įskaitant sunkiuosius metalus ir endokrininę sistemą trikdančias chemines medžiagas).
Remiantis sveikatos statistika, net 54 proc. mirčių Lietuvoje lemia širdies ir kraujagyslių ligos – šis procentas vienas aukščiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Iš jų, Lietuvoje, bent 16,31 proc. yra priskiriama taršai (nesveikai aplinkai).
Pirmasis svarbus žingsnis – veiksmingas jau esamų politikos priemonių įgyvendinimas. Pavyzdžiui, Oro kokybės direktyva gali padėti sumažinti taršą iki Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo lygio, taip tiesiogiai sumažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Aplinkos veiksniai, didinantys širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gali būti dar labiau sumažinti taikant tokias politikos priemones ir intervencijas:
- Transporto keliamo triukšmo mažinimas
- Cheminių medžiagų reglamentavimo vykdymo užtikrinimas, kardiotoksinių medžiagų naudojimo nutraukimas
- Sveikatos sistemų parengimas klimato poveikiui širdies ir kraujagyslių sveikatai per ankstyvojo įspėjimo sistemas, visuomenės sveikatos kampanijas ir tikslinę paramą pažeidžiamoms grupėms (pvz., pagal karščio ir sveikatos veiksmų planus).
- Sveikatos priežiūros darbuotojų edukacija, didinant aplinkos turinio prieinamumą medicinos ir slaugos studijų programose.
- „Vienos sveikatos“ požiūrio skatinimas: žmonių, gyvūnų ir ekosistemų sveikatos apsauga kartu duoda didesnę naudą visiems.
- Didinti visuomenės informuotumą ir švietimą apie aplinkos veiksnių keliamą širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei skatinti gyvenimo būdo pokyčius.
- Diegti gamtos pagrįstus sprendimus: miestų želdinimas, parkai, žali koridoriai ir mėlynosios erdvės mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerindami oro kokybę, mažindami triukšmo taršą ir skatindami fizinį aktyvumą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą ir LR Aplinkos ministeriją imtis veiksmų, kad dėl nesveikos aplinkos būtų kuo mažiau širdies ir kraujagislių ligų sukeltų mirčių.