Milijonai gyventojų, o ypač jaunimo, šiais metais išėjo į gatves, norėdami, kad būtų kovojama su klimato kaita.
European Environmental Bureau, Carbon Market Watch, Energy Cities, Transport and Environment ir Climact atrinko geriausius veiksmus prieš klimato kaitą.
Dalis iš jų tiesiogiai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės:
- Energijos taupymas ir kova su kuro skurdu Škotijoje
Daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams Lietuvoje sunaudojama daugiausia šilumos energijos, t. y. 54 proc. galutinės suvartojamos šilumos energijos. Būtent šioje srityje, kuri sudaro 60 proc. visų Lietuvos pastatų fondo pagal plotą, pastebimas didžiausias šilumos energijos kiekio taupymo potencialas. Išorinių sienų ir stogo izoliacija gali reikšmingai pagerinti šilumos naudojimo efektyvumą kaip ir individualūs dujas kondensuojantys katilai. Įgyvendinus renovaciją dviems pastatų kompleksams Telfordo rajone Šiaurės Ediburge: CO2 išmetimai sumažėjo 30 % pastatui. Tuo pačiu šildymo sąskaitos gyventojams sumažėjo 28 %.
2. Ryškesnis apsipirkinėjimas Ispanijoje
Ispanijos miesto Valladolid trijų aukštų ir beveik 5000 kv. m. ploto savivaldybės turgus Mercado de las Delicias yra dalis vietinių gyvenimo nuo 1946. Sekant 2002 metais įvykdytą renovaciją, 2015 metais buvo įvykdyti tolesni atnaujinimai – 263 žemo efektyvumo elektros lempos pakeistos aukšto efektyvumo LED lempomis su automatiškai ryškumą reguliuojančia sistema. Tikimasi, kad savivaldybės investicijos atsipirks per 11 metų, nes kasmet sutaupoma po € 3780.
3. Trąšų poreikio mažinimas Bavarijoje
Mineralinių azoto trąšų gamyba sunaudoja apie 2 % pasaulio energijos.
Per didelis tręšimas reiškia, kad lieka per daug reaguojančio azoto gamtoje, kuris sumažina deguonies kiekį vandens telkiniuose su milžinišku neigiamu poveikiu upėms, kanalams ir gruntiniams vandenims.
Vietos valdžia Bavarijoje suderino išmokas ūkininkams su tvariomis priemonėmis kaip intensyvios ganyklos be mineralinių trąšų naudojimo ir pasėlių pavertimo ganyklomis prie vandens telkinių.
4. Medžių ir krūmokšnių sugrąžinimas į laukus Prancūzijoje ir Airijoje
Agrarinė miškininkystė yra medžių ir krūmokšnių sodinimas tarp pasėlių. Medžiai ir krūmokšniai padeda sugerti anglies dvideginį ir suteikia buveinę paukščiams bei vabzdžiams. Jie išlaiko vandenį ir padeda išvengti potvynių, dirvos erozijos bei pagerina dirvos struktūrą. Kuomet jie nukrenta – tampa organine medžiaga dirvai.
Agrarinės miškininkystės sėkmė priklauso nuo įgyvendinimo, medžių ir krūmokšnių parinkimo bei sodinimo vietos. Netinkamai parinkti jie gali sukelti net neigiamą poveikį rūšims, turinčioms priklausomybę atviroms buveinėms.
Agrarinė miškininkystė jau daug metų buvo skatinama Prancūzijoje, o dabar įgyvendinama ir įtraukus į nacionalinį planą. Airijoje yra išmokų schema, kuri siekia apjungti medžių auginimą su ganyklomis bei siloso gamyba siekiant padidinti anglies dvideginio sekvestraciją.
Planai įtraukti agrarinę miškininkystę ė nacionalinius žemės ūkio planus gali būti nesunkiai įgyvendinti šalyse narėse, pritakyti įvairioms ekosistemoms skirtingose šalyse bei regionuose.
5. 100 % atsinaujinančia energija palaikomas miestas Vengrijoje?
Vengrijos miestas Kaposvar turi užsibrėžęs tinklą visą energiją iki 2050 m. gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Savivaldybė siekia maksimizuoti energetinį efektyvumą ir visą įmanomą energiją gauti iš vietos atsinaujinančių šaltinių (miestas turi antrą ilgiausią skaičių saulėtų valandų Vengrijoje).
Elektriniai autobusai ir 170 elektrinių dviračių yra integruoti į vietos transporto sistemą bei vietinėje apšvietimo sistema buvo pradėti naudoti LED su išmaniaisiais apšvietimo stulpais, matuojančiais oro užterštumą ir eismą. Saulės baterijos yra pastatytos ant 19 viešųjų pastatų ir vietinė cukraus gamyba iš savo atliekų išgauna biodujas, kurios yra naudojamos vietos autobusuose bei apšildyti viešą baseiną.
6. Lengviau kvėpuojantys miestai be automobilių Italijoje
Milanas siekdamas sumažinti automobilių skaičių bei aukštą oro užterštumą pradėjo kelių apmokestinimo planą, kuris miesto centre sumažina eismą iki minimumo.
Cerchia dei Bastioni dabar yra apriboto eismo zona. Vairuotojai privalo sumokėti spūsties mokestį, kad įvažiuotų. Gyventojai buvo tiesiogiai įtraukti į zonos vystymą ir už ją nubalsavo miesto referendume 2011 m. Net 79 % gyventojų buvo už.
Panašios spūsties mokesčių schemos yra įgyvendintos ir kituose miestuose tokiuose kaip Londonas ar Stokholmas.