Tikėtina, kad taip pat kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, Jums rūpi daryti aplinkai draugiškesnius apsipirkimus. Deja, tikrovėje visos tos pastangos gali nueiti niekais. Kitaip tariant, tampate “žaliojo smegenų plovimo” auka. Tokia klaidinanti reklamos strategija jau tampa mada. Bet ką tai reiškia?
“Greenwashing” arba “žaliasis smegenų plovimas” yra marketinginė gudrybė pateikti produktus tvaresnius nei jie iš tikrųjų yra. Iš esmės, tai yra būdas įtikinti vartotojus, kad įmonė daro aplinkai ar klimatui teigiamus pasirinkimus, dažnai pabrėžiant, kad produktai yra labiau natūralūs, sveikesni, mažiau toksiški negu konkurentų.
Pirmą kartą šis terminas buvo panaudotas dar 80-taisiais (plačiau čia). Tuomet sukritikuotas viešbučių judėjimas dėl rankšluosčių “išsaugok rankšluostį”, kuris apeliavo ir dar dabar apeliuoja į svečių norą būti draugiškesniems aplinkai ir sutaupyti vandenį, kuris būtų panaudojamas rankšluosčio plovimui. Iš esmės, tai yra viešbučių siekis sutaupyti darbo jėgai, nes vandens sutaupymas rankšluosčių plovimui yra minimalus.
Tokiu būdu įvairios įmonės naudoja “žaliąjį smegenų plovimą” siekdamos pritraukti aplinkai neabejingus vartotojus be reikšmingų veiklos pokyčių. Dažniausiai taip besielgiančios įmonės daugiau išleidžia reklamai negu “ekologiškiems” veiksmams. Ir tai yra aktualu, nes susilaukia dėmesio. Remiantis apklausomis (daugiau info čia) net 71 % didmiesčių gyventojų yra pasirengę keisti savo įpročius dėl tvarumo.
“Greenwashing” and “žaliasis smegenų plovimas” gali skambėti labai nekaltai, bet iš tiesų jis gali nukreipti nuo realių sprendimų pvz. daugkartinės pakuotės. Ne visos įmonės tą daro specialiai, dalis tiesiog nesupranta savo produktų poveikio aplinkai. Bet kuriuo atveju tai yra neteisinga informacija, kuri gali aplinkai norinčius padėti vartotojus suklaidinti.
Vienkartinio plastiko pakuotės ir gaminiai šiuo metu yra vienas pagrindinių vandenynų taršos šaltinių. Skaičiuojama, kad ES vos kiek daugiau nei 40 % plastikinės pakuotės yra perdirbama (plačiau čia). Daugybė gamintojų ir importuotojų norėdami atsisakyti įprastinio vienkartinio plastiko pradėjo siūlyti įvairius produktus ir pakuotes iš “kompostuojamo”, “bio” ar “biologiškai suyrančio” plastiko. Deja, tokie plastikai nėra perdirbami Lietuvoje ir dažniausiai tampa tarša (plačiau čia).
“Žaliasis smegenų plovimas” gerokai išsivystė nuo 9-to dešimtmečio ir jį vis sunkiau pastebėti netreniruotai akiai. Keletas pavyzdžių:
- Dalies informacijos atskleidimas. Įmonės dažnai stengiasi pateikti teigiamus savo produktų pavyzdžius, bet pamiršta paminėti neigiamus. Pvz. Coca-cola giriasi, kad jos buteliukas yra perdirbamas, tačiau vietoje to, kad rinkai tiektų daugkartinius buteliukus (kaip tai daro Vokietijoje).
- Simboliniai veiksmai. Galima sakyti, kad tai standartinė praktika, kuomet didelis teršėjas paaukoja pinigų kokiai nors aplinkosauginei akcijai. Pvz. Coca-Cola, kurios buteliukų ir skardinių gamtoje randama daugiausiai pasaulyje (lyginant su kitais prekės ženklais), kartais remia šiukšlių surinkimo akcijas.
- Paslėptas kompromisas. Įvairūs prekės ženklai vieną produktą pakeičia kitu ir pristato kaip žalią, bet iš tiesų taip nėra. Pvz. daug kavinių Lietuvoje vietoje plastikinio šiaudelio pradėjo naudoti kompostuojamą šiaudelį. Toks šiaudelis nėra niekur perdirbamas.
- Įrodymo trūkumas. Įmonės pareiškia, kad jų produktai yra organiški, iš antrinių žaliavų, klimatui neutralūs ir t.t. tačiau nepateikia jokių įrodymų.
- Neapibrėžtumas. “Žaliasis smegenų plovimas” gali būti daromas pateikiant plačius pareiškimus pripildytus skambių žodžių tokių kaip tvarumas, kurie yra per daug neapibrėžti, kad ką nors reikštų. Galimi pavyzdžiai: “naujas ir patobulintas”, “be toksiškų medžiagų” ar “pagaminta iš biologiškai skaidžių medžiagų”, nenurodant jokios informacijos.
- Nereikšmingumas. Įmonių teiginiai apie produktus, kurie neturi visiškai jokio poveikio aplinkai. Pavyzdžiui popieriniai produktai yra “natūralūs” arba benzinas “be švino” (visas benzinas Lietuvoje jau seniai yra pagal įstatymą be švino).
- Mažesnis iš dviejų blogių. Tai nutinka kai įmonės pateikia vieną teigiamą aspektą, kitu atveju aplinkai kenksmingo produkto. Pavyzdys galėtų būti degalai su biologinės kilmės priedais.
- Bereikšmės etiketės. Dalis prekės ženklų slepiasi už įvairių bereikšmių frazių, kurios neturi jokios vertės. Pavyzdys yra frazės “ekologiškas” naudojimas vietoje to, kad produktas būtų sertifikuotas pagal vieną iš ekologinių produktų sertifikavimo sistemą.
- Išpūstos frazės. “Žaliąjį smegenų plovimą” propaguojančios įmonės naudoja techniškai teisingus, bet klaidinančius ir mažą teigimą poveikį aplinkai turinčias frazes. Pavyzdys galėtų būti perdirbto plastiko naudojimas buteliuke su fraze “dvigubai daugiau perdirbto plastiko”, po kuriuo gali slėptis perdirbto plastiko naudojimo pasikeitimas nuo 2 iki 4 %.
- Įtaigus vaizdavimas. Kartais siekiant “žaliojo smegenų plovimo” užtenka ir įvairiausių vaizdinių detalių ant pakuočių. Tai gali būti žali lapeliai, tarsi reiškiantys, kad tai “žalias” ar “natūralus” produktas.
Neužilgo pradėsime teikti pavyzdžius ir kovoti su jais.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia nepasiduoti “žaliajam smegenų plovimui”, o Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą būti budriems.