Praėjusią savaitę pasirodė informacija apie naujus, neva aplinkai draugiškus, UAB “Lietuvos paštas” vienkartinius siuntinių maišelius.
Deja, jau pranešime yra net keli, kurie gali būti priskirti žaliajam smegenų plovimui (anglų kalba greenwashing).
Visų pirma nėra tokio dalyko kaip aplinkai draugiškas vienkartinis siuntinių maišelis. Tokio produkto gamybai yra sunaudojamos medžiagos bei energija, kurios, šiuo atveju, nėra 100 % atsinaujinančios.
Kitas labai už akių kliūnantis teiginys yra “mesti kartu su buitinėmis atliekomis”. Aplinkos ministerija, savivaldybės ir atliekų tvarkymo įmonės kasmet žmonių edukacijai išleidžia milijonus eurų siekdamos pranešti gyventojams – rūšiuoti reikia. Tai reiškia, kad pakuotės atliekos (šiuo atveju vienkartinis plastikinis siuntinių maišelis) turi būti išmetamas kaip pakuotė į plastikinių pakuočių konteinerį. Gyventojai mesdami pakuotes į mišrių komunalinių (buitinių) atliekų konteinerį ne tik nerūšiuoja ir mažina visos Lietuvos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, bet ir moka antrą kartą!
Kas paprastai nutinka su tokiu vienkartiniu siuntinių maišeliu kai jis yra išmetamas į plastikinių pakuočių konteinerį arba mišrių komunalinių (buitinių) atliekų konteinerius? Iš esmės jo baigtis yra panaši bet kuriuo atveju. Jis yra atskiriamas kaip neatpažinta 2D priemaiša ir tikėtina, kad nukeliauja į atliekų deginimą -> tampa CO2 šaltiniu. Kai kuriais atvejais gali patekti ir į sąvartyną. Ten, deja, jis net gali tapti metano šaltiniu, nes yra užverčiamas kitomis atliekomis ir biologiškai skaidžios medžiagos irdamos beorėje erdvėje išskiria metaną, kurios yra net 84-86 kartus labiau prisidedančios prie šiltnamio efekto nei CO2 20 metų laikotarpiu.
Gal būt tokie maišeliai yra tinkami kompostavimui? Deja, ES mastu nėra jokio bendro standarto, kuris užtikrintų, kad pakuotė yra saugi ir tinkama kompostavimui namuose. Egzistuoja plastiko kompostavimo standartas EN13432, kuris numato, kad kompostuojamas plastikas po 12 savaičių suyra (o po pusmečio visiškai) pramoninio kompostavimo metu – 90 % arba daugiau medžiagos pavirsta CO2, o likusi į vandenį ir biomasę.
Ar gyventojai jį patys kompostuos? Gal būt keli vienetai. Kaip rodo egzistuojanti praktika, net vienkartiniai pirkinių maišeliai, deja, nėra naudojami kelis kartus. Gyventojai taip pat galėtų kompostuoti ir maisto atliekas, bet sąlyginai mažai tą daro. Dar mažiau dės į kompostavimo krūvas nesertifikuotą plastikinį siuntinių maišelį. Tiesiog tokios yra realijos.
Gal būt juos būtų galima išmesti su maisto atliekomis? Šiuo metu tik keli regionai Lietuvoje iš gyventojų surenka maisto ir virtuvės atliekas ir jie pašalina priemaišas dar prieš pradėdami atliekų tvarkymo procesą, tai reiškia, kad jis kaip užterštumas pašalinamas su kitais plastikais ir yra sudeginamas arba pašalinamas sąvartyne.
Ar ateityje galėtų būti kažkur sukompostuojamas? Apie kompostuojamą plastiką yra išleistas Europos Komposto Tinklo dokumentas (čia) prie kurio prisidėjo ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” atstovas. Net Nyderlandų atliekų tvarkymo asociacijos (vienos pažangiausių pasaulyje) atstovai nenori priimti kompostuojamo plastiko, nes tai yra labiau tarša nei sprendimas:
“Dutch Waste Management Industry: we don’t want packaging in the bio-waste stream, even if they are compostable.“
Bet gal tokie vienkartiniai “biologiškai suyrantys” siuntinių maišeliai yra tvaresnė alternatyva dabar UAB “Lietuvos paštas” naudojamiems vienkartiniams plastikiniams (LDPE) siuntinių maišeliams? 2018 m. Oregono valstijos aplinkos kokybės departamentas atliko išsamią studiją dėl įvairių biologinės kilmės ir kompostuojamų plastiko alternatyvų (čia). Išvadose teigiama:
Tuo pačiu LDPE maišelis patekęs su pakuočių atliekomis arba mišriomis komunalinėmis (buitinėmis) atliekomis, priklausomai nuo to, ar ten yra nustatytas polietileno atskyrimas (ir dalyje Lietuvos tokie pajėgumai jau yra). Įprastai tai daro windshifteriai su NIR technologijos atpažinimu:
Bet ar mums reikia apsistoti ties dabartiniais taršiais veiklos modeliais? Jau dabar egzistuoja puikių aplinkai draugiškų (nes sutaupo krūvas vienkartinių) daugkartinių siuntinių maišelių sistemų Europoje. Su keliomis iš jų pvz. Suomijos Repack ar Norvegijos Packoorang.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ragina UAB “Lietuvos paštą” atsisakyti tokių netvarių vienkartinių biologiškai suyrančių siuntinių maišelių ir pradėti gyventojams bei įmonėms siūlyti daugkartinius užstatinius siuntinių maišelius.