2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms.
Plane pateikiamos atliekų tvarkymo hierarchijos principai:
- Sumažinti ir išsaugoti medžiagas (atsisakyti – grąžinti – sumažinti toksines medžiagas – produktų dizainas be atliekų – sumažinti vartojimą ir pakuotę)
- Skatinti ciklinį resursų naudojimą ir mažinti išmetimo paskatas
- Produktų gamyba atsižvelgiant į tvarumą bei grąžinimą
- Antrinis panaudojimas (išlaikyti vertę ir funkciją)
- Perdirbti (neorganines ir organines medžiagas)
- Kontroliuoti šalinimą
Prevencija
Leidžia nevartoti resursų. Skatinama ir įgyvendinama vietinėmis iniciatyvos bei sektoriniais planais.
Atskiras surinkimas
Padeda išlaikyti medžiagų naudingumą. Atskiras surinkimas turi dvi paskirtis: leidžia sumažinti atliekų susidarymą bei užtikrina medžiagų tinkamumą perdirbimui. Lietuvoje tai išskirstoma į 4 srautus: lengvos pakuotės atliekos (metalas, plastikas ir popierius), stiklo, bioskaidžios atliekos bei likutinės atliekos. Zero Waste Miestų praktika rodo, kad atskirai surinktas atliekas galima perdirbti 80-90 %. Tuomet lieka mažiau nei 100 kg likutinių atliekų per metus gyventojui.
Įgyvendinamas principas PAYT (Pay As You Throw) leidžia atskiram surinkimui veikti: antrinės žaliavos surenkamos nemokamai, bioskaidžios atliekos – už nedidelį mokestį, o likutinės žaliavos – už didelį mokestį. Taip gyventojai skatinami turėti kuo mažiau likutinių atliekų.
Likutinių atliekų mažinimas
Nedidelė dalis atliekų negali būti nei antrą kart panaudojama nei perdirbama nei kompostuojama. Per gerai išdirbtą gamintojų atsakomybės principą galima daryti atitinkamus pokyčius:
-nuolat daryti likutinių atliekų analizę ir identifikuoti kokios atliekos galėtų būti geresnio dizaino.
-investicijas sutelkti į atskiro surinkimo ir perdirbimo infrastruktūrą nukreipiant jas nuo sąvartynu bei atliekų deginimo įrenginių, kurių pajėgumų reikės ženkliai mažiau plečiant atskiro surinkimo schemas.
Atliekų prevencija praktikoje
Geriausi rezultatai pasiekiami, kuomet įtraukiama aktyvi visuomenė į gamintojų/pramonininkų atsakomybę. Tai padeda kurti daugiau “žalių” darbo vietų ir mažinti atliekų kiekius. Gamintojų atsakomybė apima:
-ilgaamžių, lengvai prižiūrimų ir taisomų produktų kūrimą bei neperdirbamos pakuotės mažinimas.
-integravimą antrinį dalių panaudojimą iš atsisakytų/išmestų produktų. Taip maksimaliai išlaikoma medžiagų vertė.
Vietos savivaldybės, kartu su aktyviais miestiečiais, gali tokią hierarchiją įgyvendinti.