Zero Waste planas savivaldybėms IV: Įsipareigojimai

2017 m. pabaigoje Zero Waste Europe išplatino Zero Waste planą savivaldybėms.

Kad savivaldybė, būtų pripažinta kaip turinti Zero Waste savivaldybės statusą, ji turi prisiimti įsipareigojimus:

  • Apsibrėžti kiekybinius tikslus vidutiniam laikotarpiui (10 metų) ir ilgalaikius tikslus (20 metų). Tai galėtų būti likutinių atliekų sumažinimo tikslai (pvz. mažiau nei 50 kg gyventojui iki 2025) ir sumažinti toliau ateinančiais 10 metų (sumažinti papildomais 80 % likutines atliekas) arba priartėti prie artimų rodiklių Zero Waste. Tai būtų “Zero Waste planas”
  • Pradėti vykdyti atskiro atliekų surinkimo programas
  • Nustatyti datą kuomet bus pradėtas atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas bei apdorojimas priklausant nuo gyventojų atliekų morfologijos, esančios infrastruktūros, gyventojų tankumo ir t.t.
  • Atskiru surinkimu siekti maksimalaus resursų kiekio nukreipimo nuo likutinių atliekų
  • Vykdyti vietos veiksmus nukreiptus link atliekų prevencijos savivaldybėje (pvz.: skatinti namudinį kompostavimą, palaikyti parduotuves nenaudojančias pakuotės, skatinti žmones naudoti vandenį iš krano vietoje vienkartinių buteliukų, apibrėžti tvarių renginių taisykles ir t.t.)
  • Skatinti gamintojus, kuriančius neperdirbamus ar sunkiai perdirbamus produktus, keisti tokių gaminių dizainą
  • Viešai skelbti kasmetinę pažangą “Zero Waste plano” tikslų link VšĮ “Žiedinė ekonomika” arba Zero Waste Europe
  • Įkurti Zero Waste patariamąją tarybą, kurioje būtų vietos gyventojai, verslai, savivaldybės darbuotojai, išrinkti politikai, zero waste ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos, kuri dalyvauti “Zero Waste plano” kūrime, įgyvendinime ir stebėsenoje.
  • Mažiausiai kas 5 metus (geriausia kasmet ar kas 2 metus) atlikti auditą kaip vykdomas “Zero Waste planas” bei kokie reikalingi pakeitimai tiksluose, įgyvendinimo priemonėse ir t.t.
  • Padidinti ambiciją kiek įmanoma daugiau resursų gražinti atgal į rinką t.y. siekti, kad kuo mažiau susidarytų likutinių atliekų ir į jas nepatektų bioskaidžios atliekos (kurias galima apdoroti pvz. kompostuojant) ir antrinės žaliavos (kurias galima perdirbti).

Tai yra nedidelis sąrašas, kurį pajėgi įgyvendinti bet kuri savivaldybė.