Aplinkos ministerija praneša, kad Simonas Gentvilas “The Economist” renginyje apie tvarumą pristatė Lietuvos žiediškumo lyderystės projektus. Taip, Lietuvoje yra įmonių kurios naudoja vienkartinius plastiko (PET) buteliukus su įvairiu procentu (iki 100 %) perdirbto plastiko. Tokie ir panašūs veiksmai iš tiesų gali reikšmingai sumažinti ŠESD išmetimą bei šiek tiek padidinti žiediškumą. Deja, Lietuvoje jie yra pavieniai. “The Economist” renginyje Aplinkos ministras taip pat skelbė apie planuojamus 2024 m. pasiekti 12 % žiediškumą nuo dabar esančių 4.4 %. O tai reiškia pasiekti didesnį nei 7.5 % antrinių žaliavų naudojimą per keturis metus!
Per pastaruosius 11 metų Lietuvai pavyko žiediškumą padidinti 0.6 % (nuo 3.9 % 2010 m. iki 4.5 % 2020 m.). Latvijos žiediškumas didėjo 3 % (iki 4.2 %), o Lenkijos net sumažėjo 0.9 % (iki 9.9 %). Kai kuriose ES šalyse žiediškumas mažėjo 2-3 kartus ir čia išsiskiria Liuksemburgas su Suomija. Sėkmingiausiai šioje srityje per pastaruosius metus sekėsi Italijai (10.1 %), Belgijai (10 %), Estijai (8.5 %) ir Čekijai (8.1 %). Estijoje net buvo pasiektas didžiausias užfiksuotas antrinių žaliavų naudojimo šuolis nuo 2010 iki 2014 m., kuomet jis didėjo 5.8 % (gerokai mažiau nei Lietuvos planuojamas 7.6 %).
Lietuvai norint turėti bent teorines galimybes pasiekti užsibrėžtas rekordines ambicijas, reikia skubiai į valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą bei dekarbonizacijos darbo grupės dokumentus įtraukti:
- Visus sektorius apimančią gamintojo atsakomybę su apibrėžtais atskiro surinkimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo rodikliais bei vienkartinių produktų pakeitimu daugkartiniais.
- Pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą visoje Lietuvos teritorijoje bei taikant geruosius Prancūzijos ir Čekijos pavyzdžius didelėms maisto prekybos ir tvarkymo įmonėms įvesti įpareigojimą aukoti pardavimui netinkančius, bet žmonių vartojimui tinkančius maisto produktus ir patiekalus.
- Pagaliau įvesti nacionalinį CO2 apmokestinimą ir jį taikyti pilnumoje atliekų, pastatų ir transporto sektoriuose.
- Įgalinti vartotoją žinoti perkamų daiktų CO2 pėdsaką, pataisomumą ir galimybę gauti atsarginių dalių, garantinį laikotarpį, energetinį efektyvumą, socialinius aspektus (jei tai buvo pagaminta už ES ir EBPO šalių ribų).
- Pakeisti mineralines trąšas ir chemizuotą žemdirbystę į regeneruojančią, paremta aktyvia sėjomaina, beariminėmis technologijomis ir naudojančią mineralines trąšas.
Įgyvendinus šiuos punktus, ne tik išaugtų medžiagų žiediškumas, bet būtų reikšmingai sumažintas CO2 pėdsakas, medžiagų srautai, vienkartiniai produktai pakeisti daugkartiniais, įvyktų darbo rinkos transformacija (darbo vietos iš taršių gamyklų persikeltų į paslaugų sektorių).