Vienkartiniai maišeliai bei gėrimų ir maisto puodėliai ima dominuoti atliekų srautą miesto konteineriuose bei stipriai prisideda prie taršos bei klimato kaitos. Pateikiame 10 priežasčių kodėl verta atsisakyti vienkartinių pakuočių:
1. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pakuočių kiekis ir labai lengvų (plonesnių nei 15 mikronų storio) plastikinių maišelių kiekis nepaliaujamai didėja:
2. Už taršą sumoka tos savivaldybės gyventojai, bet ne teršėjas. Skaičiuojama, kad vien kavos puodelių sunaudojama apie 40 mln. vienetų. Panašus skaičius dar prisidėtų ir įvairių kitokių vienkartinių puodelių – gaiviesiems gėrimams, alui, ledams ir kt. Tokie puodeliai yra iš esmės neperdirbami, nes pagaminti iš kombinuotų medžiagų. Vienkartiniai puodeliai kartu su vienkartine pakuote maisto išsinešimui tampa dominuojančia miesto viešųjų šiukšlių konteinerių mase. Apie 90 000 gyventojų turinti Tiubengino miesto (Vokietijoje) savivaldybė paskaičiavo, kad kiekvienais metais vienkartinės maisto ir gėrimų išsinešimui pakuotės tvarkymas miesto biudžetui (t.y. visiems to miesto gyventojams) kainuoja apie 700 000 Eur.
3. Vienkartinė pakuotė prisideda prie miškų naikinimo ir klimato kaitos. Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad apie 6 % visos naftos yra panaudojama plastiko gamybai. Kartu, kasmet sunaikinama apie 10 mln. hektarų miškų[5], iš kurių nemaža dalis patenka į popieriaus pramonę.
4. Daugkartinės pakuotės – draugiškesnės aplinkai. Nevyriausybinė organizacija „Upstream“ atliko studiją, apžvelgiančią 14 gyvavimo būvio ciklų vertinimų ir kiekviename iš jų daug kartų naudojami daugkartinio puodeliai (keramikos, plieno, stiklo) turėjo mažesnį CO2 pėdsaką nei vienkartinės alternatyvos (popierius, PET, EPS, PP, PLA (kompostuojamas plastikas), laminuotas kartonas).
5. Popieriniai maišeliai – netvarus sprendimas. Preliminarus tyrimas parado, kad jie sukelia reikšmingai didesnį poveikį klimatui:
6. Augantis vienkartinių pakuočių kiekis kelia susirūpinimą visuomenei. 2019 m. gruodį Europos Komisijos atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 90 % Lietuvos gyventojų aplinkos apsauga yra labai svarbi arba gana svarbi ir augantis atliekų kiekis yra pagrindinė aplinkosauginė problema.
7. Daugkartinės pakuotės sukuria naudą vietos ekonomikai. Vokietijos nevyriausybinė aplinkosauginė organizacija „Deutsche Umwelthilfe e.V.“ paskaičiavo, kad mineralinio vandens įmonės, naudojančios daugkartinius butelius sukuria penkis kartus daugiau darbo vietų nei naudojančios vienkartinius.
8. Vienkartinių pakuočių ribojimas jau paplitęs ES:
Airijoje: nuo 2002 m. vienkartiniams plastikiniams maišeliams yra taikomas mokestis, kuris šiuo metu siekia 0.22€ (plačiau čia). Planuojama nuo 2022 m. įvesti 0.25€ vienkartinių kavos puodelių mokestį (plačiau čia).
Danijoje: nuo 1993 m. nustatyta minimali pardavimo kaina visiems vienkartiniams maišeliams storesniems nei 30 mikronų, kuri šiuo metu siekia DKK 4 (0.54€) (plačiau čia).
Švedijoje: nuo 2020 m. taikomas 3 SEK (0.29€) mokestis lengviesiems plastikiniams maišeliams ir 0.3 SEK (0.03€) mokestis vienkartiniams labai lengviems plastikiniams maišeliams (plačiau čia).
Estijoje: nuo 2019 m. draudžiama nemokamai dalinti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius maišelius (plačiau čia). Nuo 2020 Rimi prekybos tinklas taiko 0.05€ kainą už labai lengvus plastikinius maišelius (plačiau čia). Nuo 2022 m. liepos siūloma taikyti minimalią 0.5€ kainą vienkartinei gėrimų ir maisto išsinešimui pakuotei (plačiau čia).
Prancūzijoje: nuo 2023 m. maisto pristatymas į namus ir vartojimas viešbučiuose, restoranuose bei kavinėse leidžiamas tik su daugkartiniais indais (plačiau čia).
Belgijoje: nuo 2022 m. Flandrijos regione draudžiami vienkartiniai indai ir įrankiai visuose viešuose renginiuose (plačiau čia).
Nyderlanduose: nuo 2024 m. paruošto maisto išsinešimui vienkartinėje pakuotėje bus taikomas mokestis. Dydis dar nenustatytas (plačiau čia).
Lenkijoje: nuo 2018 m. nustatyta minimali 0.25 PLN (0.05€) pardavimo kaina už vienkartinius 15-50 mikronų storio plastikinius maišelius (plačiau čia). Nuo 2019 m. mažiausia kaina išplėsta ir maišeliams storesniems nei 50 mikronų (plačiau čia).
Austrijoje: nuo 2023 m. bent 25 % produktų turi būti daugkartinėje pakuotėje. Rodiklis kyla iki 40 % 2025 m. ir 55 % 2030 m. (plačiau čia).
Vokietijoje: nuo 2023 m. visose maisto ir gėrimų išsinešimo vietose privalės būti pasiūlyta ir daugkartinė pakuotė, kuri privalės būti ne brangesnė nei vienkartinė pakuotė. Mažoms prekybos vietoms, tokioms kaip kioskai ir užkandinės, turinčioms ne daugiau nei 5 darbuotojus arba prekybos plota ne didesnį nei 80 kvadratinių metrų, taikomos išimtys (plačiau čia).
9. Puikiai veikiančių daugkartinių pakuočių sistemų jau yra tiek ES tiek Lietuvoje:
- Lietuvoje veikianti daugkartinių kavos puodelių sistema „Cup Cup“. Naudotojai nusiperka kortelę už 1 Eur, su kuria gali pasiimti ir sugrąžinti daugkartinius kavos puodelius.
- Vokietijoje plačiai paplitusi daugkartinių puodelių sistema „Recup“ ir daugkartinių maisto išsinešimui indelių sistema „Rebowl“. Šiuo metu jos veikia beveik 10000 prekybos vietų. Užstato dydis siekia 1 Eur už puodelį ir 5 Eur už maisto indelį.
- Estijoje sparčiai auga daugkartinių maisto ir gėrimų pakuočių sistema „Ringo“. Taline veikia 75 vietose, o Tartu – 33 (2021-12-12).
- Kitos populiarios daugkartinės maisto pakuočių sistemos įvairiose Europos valstybėse: ReCircle, Vytal, Go Box, Tiffin, Swap box, Reusabol.
10. Tiesiog smagu tvariai vartoti. Be žaliojo smegenų plovimo ir mažinant sunaudojų žaliavų, energijos ir šiukšlių kiekius. Pasaulis jau pakankamai užsikimšęs vienkartiniu plastiku.
Medžiaga parengta pagal VšĮ “Žiedinė ekonomika” studiją KAIP SUMAŽINTI VIENKARTINIŲ PIRKINIŲ MAIŠELIŲ, PUODELIŲ IR INDŲ MAISTO IŠSINEŠIMUI.