2020 metais Break Free From Plastic judėjimas atliko vienkartinio plastiko taršos tyrimą 55 pasaulio šalyse. Su 14 734 savanorių pagalba, buvo atlikti 575 auditai visame pasaulyje, kurie atskleidė TOP10 taršiausių kompanijų vardus: The Coca-Cola Company; PepsiCo; Nestlé; Unilever; Mondelez International; Mars, Inc.; Procter & Gamble; Philip Morris International; Colgate-Palmolive; and Perfetti Van Melle. Šie vardai nusako didžiausias “motinines” korporacijas, valdančias begalę mažų kompanijų. Break Free From Plastic siekia atkreipti pasaulio dėmesį į didžiųjų kompanijų veiksmus, tiksliai atsekdami ir identifikuodami, iš kur atsiranda visos vienkartinės pakuotės. Plastiko taršos auditais yra siekiama priminti korporacijoms, jog būtent jos yra atsakingos už vienkartinių pakuočių perteklių, o ne vartotojai. Dažnai sudaromas įspūdis, jog pats individas yra kaltas už kalnus šiukšlių, betgi jis dažnai neturi pasirinkimo, kokią pakuotę pirkti. Todėl kompanijos turėtų keisti savo požiūrį į prekės pakavimą, ir bent suteikti pirkėjui galimybę pasirinkti pakuotę, kuri leistų jam prisidėti prie tvaresnio apsipirkimo.
Nepaisant skambių marketingo triukų, skelbiančių apie naują požiūrį ir tvarumą, minėtos kompanijos (Coca Cola, Pepsico, Nestle) tęsia savo nešvarius darbelius ir išlieka TOP teršėjų trejetuke jau trečius metus iš eilės (nuo 2018 m.). Šių kompanijų ir, jų valdomų mažesnių, gaminamų plastikinių pakuočių buvo randama daugiausiai, sudėjus visus auditų rezultatus skirtingose pasaulio šalyse.
Iš viso buvo atlikti 575 prekės ženklo auditai 55 pasaulio šalyse, kur savanoriai surinko 346 494 šiukšles. Dažniausi sutikti plastiko tipai buvo maišytos medžiagos (maži kečupo paketėliai, nuorūkos), PET (gėrimų buteliukai), PP (vienkartinės kaukės, buteliukų kamšteliai). Tuo tarpu daugiasiai surinkta šių tipų atliekų: maisto prekių pakuotės (buteliukai, indeliai, maišeliai), rūkymo produktai (nuorūkos, žiebtuvėliai) ir namų apyvokos atliekos (valymo, dušo produktai). O dažniausiai randamų atliekų trejetuką sudarė maži paketėliai (pvz. nuo kečupo), nuorūkos ir plastikiniai buteliukai. Savanoriai daugiausiai plastiko atliekų surinko miestų gatvėse, paplūdimiuose bei atviruose laukuose.
Kathleen Collins, “The Climate Reality Project” strategistė, teigia, jog >99% plastiko yra gaminama iš naftos ar gamtinių dujų. Visas iškastinio kuro išgavimo, transportavimo, perdirbimo kelias išmeta nepaprastai daug šiltnamio dujų, kurių perteklius didina klimato krizės pavojų. Taip kompanijos, tęsiančios plastiko produkciją, aktyviai prisideda prie globalinio atšilimo, ir gali būti laikomos iš dalies atsakingomis už neigiamas jo pasėkmes. Vien tik plastiko produkcija yra atsakinga už 3,8% visų šiltnamio dujų, hipotetiškai, šis procentas atitiktų penktą taršiausią šalį pasaulyje. Deja, bet kompanijos tęsia plastiko produkciją ir siekia gaminimo tempus padidinti bent 40%.
Pagrindinė problema kyla iš pasenusio mąstymo, jog vienkartinio plastiko taršos sprendimas yra perdirbimas, nors tik 9% viso plastiko būta perdirbta. Kompanijos suverčia visą kaltę dėl plastiko atliekų vartotojui, kuris nesugeba surūšiuoti visų savo šiukšlių. Toks požiūris taip pat sukuria milžinišką spaudimą vietinei valdžiai suteikti platesnes rūšiavimo galimybes, plečiant infrastruktūrą, kas dažnai yra pernelyg brangus ir ambicingas projektas. Deja, bet dauguma vienkartinio plastiko atliekų neįmanoma perdirbti, todėl net valstybėse, kurios turi puikias atliekų tvarkymo sistemas, perdirbimo dažniai yra labai žemi. Visos išrūšiuotos, bet neperdirbamos atliekos patenka į sąvartynus, arba dar blogiau, į šiukšlių deginimo elektrines. Masinis plastiko deginimas į atmosferą išmeta pavojingus toksinus, sukeliančius vėžį ir/ar ardančius hormonus. Tad ši “išeitis” nėra aplinkai draugiškesnė alternatyva, o tik prisideda prie tos pačios aplinkos taršos katastrofos.
Ar yra iš to išeitis? Tikrai taip. Nors ambicijos didinti plastiko produkciją demotyvuoja, sprendimai tiekti prekes daugkartinėje pakuotėje suteikia vilties. Tos pačios “Coca-cola” ir “Pepsico” kompanijos Vokietijoje tiekia gėrimus daugkartinėse pakuotėse, kas tapo labai populiariu sprendimu. Šiuo metu bent 40% gėrimų Vokietijoje yra tokioje pakuotėje, kas iš lėto tampa labiau apsimokančiu pasirinkimu, lyginant su vienkartine pakuote. Vis dėlto, kyla abejonių dėl skirtingų, vienas kitam prieštaringų įnorių: nuo plastiko produkcijos didinimo iki popierinės pakuotės Greenwashing’o. Didžiosios kompanijos yra pasimetusios tarp savo prioritetų, arba tai siekis suklaidinti vartotojus, kad nebūtų įmanoma atsekti, kur tiesa, kur melas.
Pabaigai, nors Lietuva užima labai aukštą vietą depozito systemų našumo sąraše, tai neturėtų būti prielaida, leidžianti užmigti ant laurų. Siekiant sumažinti plastiko taršą, visos kompanijos, didelės ar mažos, Lietuvoje ar užsienyje, turėtų atkreipti dėmesį į savo veiksmus, ir pagaliau pasiūlyti pirkėjams ne klasikinę (vienkartinę, plastikinę, neperdirbamą) pakuotę, o tokią, kuri būtų patogesnė ir gamtai, ir kišenei.
Taip pat, kviečiame pasirašyti GreenPeace peticiją, reikalaujančią “Coca cola”, “Pepsi co” ir kitas mega korporacijas atsisakyti vienkartinio plastiko pakuočių, kurios naikina ne tik gamtą, bet ir mūsų organizmą.