Naujoje JT aplinkos programos ataskaitoje (čia) teigiama, kad iki 2040 m. plastiko tarša galėtų sumažėti 80 proc., jei šalys ir įmonės, naudodamos esamas technologijas, imtųsi esminių politikos ir rinkos pokyčių. Ataskaitoje, kuri paskelbta prieš antrąjį Paryžiuje vykstančių derybų dėl pasaulinio susitarimo dėl kovos su plastiko tarša raundą (gegužę), apibūdinamas pokyčių, kurių reikia norint sustabdyti plastiko[…]
Paviešintas jau penktasis Prekės ženklų auditas (atsisiųsti galima čia). Toliau karaliauja Coca-cola, Pepsico ir Nestle. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą imtis veiksmų, kad tik daugkartinės ir perdirbamos pakuotės patektų į Lietuvos rinką.
Aplinkos ministerijai nesiimant reikšmingų veiksmų, panašu, kad plastiko naudojimas Lietuvoje toliau reikšmingai augs, o su juo ir mikroplastiko tarša. Visgi sprendimai tam yra, tačiau jie reikalauja reikšmingų reguliacinių pokyčių prioritizuojant prevenciją. Mokslininkams mikroplastikas (mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės) kelią nerimą jau seniai. Per pastaruosius 20 metų buvo sukaupta daug neraminančių įrodymų, kad mikroplastikas turi[…]
Jungtinėje Karalystėje nuo balandžio 1 d. plastikinei pakuotei, kuri pagaminama arba importuojama į JK, bus taikomas 200 svarų mokestis tonai, jeigu jos sudėtyje nėra 30 % perdirbto plastiko. Taip pat visi verslai, kurie per pastaruosius 12 mėnensių pagamino ar importavo ne mažiau nei 10 tonų privalo užsiregistruoti vietos mokesčių inspekcijoje, kad galėtų sumokėti šį mokestį.[…]
Perdirbimas, ir ypatingai plastiko perdirbimas, toli gražu nėra dabartinio perteklinio vartojimo panacėja. Nėra galimybių perdirbimu išspręsti žmonijos priklausomybę nuo plastikų biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizių akivaizdose. Tuo pačiu, perdirbimas atlieka savo funkciją uždarant ciklą, kuomet visi kiti variantai, tokie kaip pakuotės atsisakymas ar pakartotinis naudojimas, yra nepritaikomi. ES tiesinėje ekonomikoje kasmet pagaminama apie 58[…]