Brangstantis deginimas

Vakarų Europos valstybės ima atsibusti ir suprasti, kad atliekų deginimas yra ne sprendimas, o tokia pati problema kaip sąvartynas. Milžiniški kiekiai pelenų (apie 30-35 % nuo sudegintų atliekų kiekio), CO2 (apie 0.7-1.7 nuo tonos atliekų) ir toksiškų medžiagų (sunkiųjų metalų, dioksinų ir t.t.).

Olandijos parlamentas siekdamas sumažinti savo CO2 pėdsaką nuo 2020 pradeda apmokestinti importuotas atliekas skirtas deginimui. Mokestis bus 31.39 EUR/t. Tai reikšmingai pabrangins deginimą. Švedija taip pat prisijungia prie atliekų deginimo branginimo – nuo 2020 balandžio įvedamas 75 kronų (7.18 EUR)/tonai mokestis, nuo 2021 jis didėja iki 100 kronų (9.58 EUR)/tonai, o 2020 iki 125 kronų (12 EUR)/tonai! Atliekų degintojai nuolat pabrėžia, kad Švedija yra pavyzdys. Tikiuosi, jie lygiai taip pat intensyviai skatins įvesti ir atliekų deginimo mokesčius!

Diena.lt praneša koks brangus Klaipėdoje yra šildymas tiekiamas iš atliekų deginimo jėgainės.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos Ministerija ir Lietuvos Respublikos Seimą imtis reikšmingų veiksmų bei įvesti atliekų deginimo mokestį, kad atliekų deginimas brangtų ir atliekų perdirbimas taptų patrauklesne alternatyva!