Domantas Tracevičius. Lietuva – Europos (atliekų deginimo) centras?

Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojai pastebi, kad pastaruoju metu sumažėjo degintojams tiekiamų jų atliekų poreikis, nors atliekų deginimo apimtys nesikeitė. Kyla nemažai su tuo susijusių klausimų ir įtarimų, kad į Lietuvą importuojamos atliekos deginti iš kitų Europos šalių su visomis iš to kylančiomis aplinkosauginėmis problemomis. Ne vienus metus netyla kalbos, kad nemaža dalis į Lietuvą importuojamų[…]

Latvijos atliekų deginimo mokestis

Nuo 2019 m. Latvijos naturalių išteklių įstatyme (čia) yra įvestas atliekų deginimo mokestiks lygus 15 Eur už 1 toną sudegintų atliekų (20.1.(4)): “Nodokļa likme par atkritumu sadedzināšanu atkritumu sadedzināšanas vai līdzsadedzināšanas iekārtā ir 15 euro par tonnu.” Vertimas: “Mokesčio už atliekų deginimą atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginyje tarifas yra 15 eurų už toną.”[…]

Biologinio stebėjimo duomenys: maistas šalia atliekų deginimo įrengių yra ženkliai užterštas

“Zero Waste Europe” ir “ToxicoWatch Foundation” paskelbti nauji duomenys apie atliekų (bendro) deginimo gamyklų išmetamų teršalų biologinio stebėjimo tyrimus Slovakijoje ir Nyderlanduose rodo, kad šalia šių gamyklų esančiuose maisto produktuose yra didelis patvariųjų organinių teršalų (POT) kiekis. Tyrimuose “Biomonitoring research on persistent organic pollutants in the environment surrounding the cement plant Turňa nad Bodvou, Slovakija”[…]

Atliekų deginimas neturi nieko bendro su žiedine ekonomika

Kažkada atliekų deginimas buvo laikomas kaip puikus sprendimas mažinti sąvartynams. Deginant atliekas dar atgaunama kažkiek energijos. Ir tai yra visos atliekų deginimo naudos. Kokie yra atliekų deginimo trūkumai: Dėl visų šių priežasčių atliekų deginimas nėra laikomas tvariu atliekų tvarkymo sprendimu ir prieštarauja žiedinės ekonomikos principams. Europa į reglamentą dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (čia)[…]

Gyvsidabrio išmetimai iš atliekų deginimo įrenginių

Daugelis žmonių vis dar sieja gyvsidabrį su termometrais ir dauguma taip pat žino, kad jis yra toksiškas. Dėl savo toksiškumo gyvsidabris Europoje vis mažiau naudojamas gaminiuose, tačiau jo vis dar yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir ekosistemose. Gyvsidabrio natūraliai yra aplinkoje, bet paprastai jis saugiai glūdi mineralinėse medžiagose ir nekelia didesnės rizikos. Problema kyla dėl žmogaus[…]