Nyderlanduose teršėjai uždaromi

  Lietuvoje per metus ekonominė veikla 2020 m. sugeneravo apie 20 182.6 tūkstančių tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Įskaičiuojant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNPKM) sektorių tas skaičius siekia apie 14 775.2 tūkstančių tonų. Nuo 2005 m. iki 2020 m. išmetimai didėjo tik dvejuose sektoriuose – transporto ir žemės ūkyje. Pastarajame[…]

Atliekų deginimo pavojus

Olandijos nevyriausybinė organizacija Toxico Watch kartu su Zero Waste Europe padarė studiją apie Olandijos atliekų deginimą ir su tuo susijusius pavojus: “Hidden Temperatures: emissions implications of temperatures in the post-combustion zone of waste incinerator”. Be to, kad atliekų deginimas turi labai neigiamą poveikį atskiram atliekų surinkimui ir perdirbimui (tą puikiai parodo Šiaurės Europos pavyzdys) –[…]

Brangstantis deginimas

Vakarų Europos valstybės ima atsibusti ir suprasti, kad atliekų deginimas yra ne sprendimas, o tokia pati problema kaip sąvartynas. Milžiniški kiekiai pelenų (apie 30-35 % nuo sudegintų atliekų kiekio), CO2 (apie 0.7-1.7 nuo tonos atliekų) ir toksiškų medžiagų (sunkiųjų metalų, dioksinų ir t.t.). Olandijos parlamentas siekdamas sumažinti savo CO2 pėdsaką nuo 2020 pradeda apmokestinti importuotas[…]

Žalieji finansai?!

Bendžaminas Franklinas yra pasakęs: “Investicija į žinias moka geriausias palūkanas”. Lietuvos valdžia tą žino ir visi Lietuvos piliečiai gali pasinaudoti lengvatomis už studijų ar profesinio mokymo įmokas. Kokios kitos investicijos galėtų suteikti didelę nauda? Nyderlandai yra atradę, kad skatindami žaliąsias investicijas gali sukurti tvaresnius verslus ir reikšmingai sumažinti CO2 pėdsaką. Apie Olandų Žaliųjų Fondų Schemą Olandijos Žaliųjų Fondų[…]

Ekoinovacijos Nyderlandų stiliumi

Nyderlandų karalystėje labai sėkmingai veikia ‘žaliasis susitarimas’. Jis apima valdžios institucijas, verslą bei visuomenę. Sumažinus biurokratizmą, atveriamas kelias inovacijoms! Plačiau čia.