Apie aplinkosauginius mokesčius

Aplinkosauginiai mokesčiai yra tokie mokesčiai, kurių tikslas – apmokestinti veiklą, darančią žalą gamtai. Jie yra paremti paprastu principu “teršėjas moka” ir gali ne tik sustabdyti taršią veiklą, bet ir padaryti aplinkai draugiškesnę veiklą konkurencinga.

Siekiant transformuoti ekonomiką į žiedinę ir neutralizuoti neigiamą poveikį klimatui, aplinkosauginiai mokesčiai yra būtini. Jų nauda:

  Įvertinamas neigiamas šalutinis poveikis;

  Skatinimas tausoti energija ir naudoti atsinaujinančius išteklius;

  Atbaidymas nuo anti-ekologiškos elgsenos;

  Motyvacija įmonėms užsiimti tvariomis inovacijomis;

  Valstybės surenkami mokesčiai ir galimybė sumažinti mokesčius kitose srityse;

  Gamtos apsauga.

Tarptautinis valiutos fondas yra pasiūlęs, kad šalys išmetančios šiltnamio efektą sukeliančius kiekius įsivestų CO2 mokestį. Pagal TVF, tokio mokesčio dydis turėtų būti apie 75 USD (arba apie 65 EUR) tonai CO2 2030 m. Tarptautinis Valiutos Fondas teigia, kad toks mokestis iš esmės paveiks tik taršiausias energijos gamybos formas ir paskatins atsinaujinančios energetikos vystymąsi.

Idealioje situacijoje aplinkosauginiai mokesčiai yra dvigubo dividendo situacijoje. Tai yra tokia situacija, kuomet augantys aplinkosauginiai mokesčiai leidžia sumažinti darbo, kapitalo ar vartojimo (tvaraus pvz. taisymo ar pakartotinio naudojimo) mokesčius atnešdami dvigubą dividendą: pagerėjimą aplinkosaugos srityje ir didesnį ekonomikos sistemos efektyvumą.

Pagrindinės sritys kuriose naudojami aplinkosauginiai mokesčiai:

 Azoto oksidų (NO ir NO2) išmetimai, kurie pagrinde atsiranda dėl vidaus degimo variklio veiklos;

  Sieros dioksido (CO2) išmetimai – pagrindinio rugščiųjų lietų sukelėjo – atsirandančių pagrinde dėl anglies ir naftos produktų deginimo;

  Atliekų tvarkymo;

  Kylančių ir besileidžiančių lėktuvo garso sukėlimas;

  Iškastinio kuro produktų (benzino, dyzelino, gamtinių dujų, anglies ir t.t.) kurie išmeta didelius kiekis CO2 degdami;

  Vandens taršos šaltiniai (pesticidai, mineralinės trąšos, rūgštys ir t.t.);

  Žemės išteklių išgavimas;

  CO2 išmetimas;

  Produktai, kurie sukelia ozono sluoksnio plonėjimą;

  Transportas (taršių transporto priemonių registracija, naudojimas, importas ar pardavimas).

Remiantis Eurostat, aplinkosauginių mokesčių raida Lietuvoje:

Lietuvos aplinkosauginiai mokesčiai 2018 m. lyginant su kitų ES valstybių:

Lietuvoje lyginant su kitomis ES valstybėmis kol kas labai žemi aplinkosauginiai mokesčiai, ypatingai transporto ir už taršą bei žaliavas.

EBPO, pateikia rekomendacijas gerai aplinkosauginei politikai:

  • Aplinkosauginiai mokesčiai turėtų būti nukreipt į teršėją arba teršiančią veiklą;
  • Aplinkosauginių mokesčių aprėptis turi apimti visą išmatuojamą ir reikšmingą taršą;
  • Aplinkosauginių mokesčių dydis turi prilygti taršos žalai;
  • Mokesčio dydis turi atitikti tikrovę ir būti aiškiai suprantamas, kad motyvuotų elgseną jo vengti;
  • Surinkti aplinkosauginiai mokesčiai gali būti panaudoti sumažinant kitus mokesčius;
  • Mokesčių padalijimo poveikis turėtų būti sprendžiamas kitais instrumentais;
  • Tam, kad būtų kuo mažesnis neigiamas mokesčio poveikis, turėtų būti pereinamasis laikotarpis;
  • Aiški komunikacija yra būtina, kad visuomenė galėtų priimti aplinkosauginius mokesčius;
  • Kai kurių aplinkos problemų sprendimui aplinkosauginiai mokesčių gali nepakanti ir jie gali būti naudojami kombinacijoje su kitais instrumentais.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” tikisi, kad ši informacija yra naudinga ir galės pasitarnauti skatinant žalesnę Lietuvą!