Jau kuris laikas Lietuvoje stebimas gaminančių vartotojų bumas, tačiau energijos gamybai išnaudojama vos maža dalis visų Lietuvoje esančių stogų. Europos Komisijai skatinant valstybes nares vis daugiau statinių uždengti saulės moduliais, kai kurios iš jų tą daro ne tik su naujais, bet ir esamais pastatais bei parkavimo aikštelėmis. Ar Lietuvoje bus visapusiškai įgyvendintas „Proveržio paketas“ ir išnaudotos statinių teikiamos galimybės?
Pernai Rusijos pradėtas energetinis karas prieš ES turėjo milžinišką poveikį elektros energijos kainoms – jos išaugo kelis kartus. 2022 m. tai paskatino gaminančių vartotojų skaičiaus augimą Lietuvoje daugiau nei 2 kartus – 25 427 elektros vartotojų savo reikmėms įsirengė saulės elektrines savo namuose ar įmonėse, kurių bendra galia sudarė daugiau kaip 310 MW. Vien gaminančių vartotojų, kurie yra įsirengę saulės elektrines ant stogų, šių metų balandžio pradžioje šalyje buvo beveik 40 000, o bendra galia viršijo 469 MW. Kol kas augimas nelėtėja, bet naujų techninių sąlygų gaminantiems vartotojams išdavimas kovo mėnesį mažėjo.
Gaminti atsinaujinančią elektros energiją ant pastato stogo ar kitų statinių ir tuomet ją iš karto suvartoti yra efektyviausias elektros gamybos būdas. Mažiau apkraunami elektros skirstomieji tinklai ir mažėja elektros pirkimo iš tų pačių tinklų poreikis. Taip kiekvienas gaminantis vartotojas ne tik pasigamina pigią elektrą sau, bet ir sumažina jos kainą kitiems.
Gaminantys vartotojai vis dar tesudaro mažiau nei 3 proc. visų vartotojų, o tai reiškia, kad dar esama didžiulio stogų energinio potencialo Lietuvoje. Organizacija European Energy Innovation yra paskaičiavusi visų šiam tikslui tinkamų ES stogų plotą – Lietuvoje tas skaičius siekia nuo 5 000 iki 7 500 hektarų. Tai plotas, ant kurio sumontavus saulės elektrines, pakaktų visiškai apsirūpinti elektros energija saulėtomis dienomis. Beveik visiškai neišnaudoti išlieka daugiabučių stogai.
Būtent kaip vieną iš energetinio karo sprendimų Europos Komisija siūlo naudoti energetikai kuo daugiau statinių. Pagal ES Saulės energetikos strategiją siekiama, kad per kelerius artimiausius metus visi didesni naujų ir esamų komercinės ir viešosios paskirties bei naujų gyvenamosios paskirties pastatų stogai būtų naudojami energijos gamybai. Taip pat rekomenduojama ieškoti galimybių išnaudoti parkavimo aikšteles, kelių atitvarus ir geležinkelio infrastruktūrą.
Dalis ES valstybių ir regionų jau pradėjo išnaudoti statinių, įskaitant pastatų stogus, teikiamas galimybes energetikos srityje. Vienoje (Austrija) jau ne vienus metus galioja reikalavimas naujiems gyvenamosios paskirties pastatams bendriesiems poreikiams įrengti bent 1 kW galios saulės elektrinę kiekvienam 300 m2 plotui, naujiems komerciniams pastatams tam pačiam plotui reikia įrengti bent tris kartus galingesnes elektrines. Vokietijoje 9-iuose iš 16-os federalinių regionų taikomas reikalavimas ant naujų ir esamų įvairios paskirties pastatų įrengti saulės elektrines, šis reikalavimas taikomas ir Badeno-Viurtembergo žemei, kurioje kiekviena nauja parkavimo aikštelė, turinti ne mažiau kaip 35 vietas, turi būti naudojama ir saulės energijai gaminti. Kita šalis, turinti didelių siekių, – Prancūzija, ten nuo sausio 1 d. bent 30 proc. visų naujų didesnio ploto komercinės paskirties pastatų stogo privalo būti skiriama saulės moduliams. Taip pat visos parkavimo aikštelės, kurių plotas viršija 1 500 m2, privalo būti bent iš dalies uždengtos saulės moduliais, o to neįgyvendinus gresia baudos.
Pernai LR Seime priimtame „Proveržio pakete“ yra numatyta, kad visi nauji pastatai privalo turėti įvado galingumui prilygstančius atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumus. Deja, Aplinkos ministerija per beveik metus nesugebėjo perkelti priimto įstatymo į įgyvendinančius teisės aktus, tad šis įpareigojimas dar neveikia.
Lietuvoje turėjome gerą patirtį įgyvendinant direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo. Kažkuriuo metu nekilnojamo turto vystytojai intensyviai priešinosi, bet matome, kad sprendimai leisti statyti tik A, A+ ir galiausiai A++ klasės pastatus padeda labai reikšmingai sutaupyti. Dabar taip pat galėtų būti ir su elektros energijos gamyba. Tokie veiksmai papildytų strateginius Lietuvos planus mažinti neigiamą poveikį klimato kaitai bei didintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Tad kada Lietuvos institucijos imsis išnaudoti statinių energinį potencialą Lietuvoje?