Balandį paviešinta jau 14-likta kasmetinė Banking on Climate Chaos ataskaita yra išsamiausia bankų iškastinio kuro finansavimo analizė. Ją palaiko virš 625 organizacijų iš 75 šalių (tarp kurių ir VšĮ “Žiedinė ekonomika” iš Lietuvos). Ataskaitoje analizuojamas bankų iškastinio kuro pramonės finansavimas ir to atitikimas su jų daromais teiginiais apie klimatą.
Pirmą kartą nuo 2019 m. Kanados bankas yra didžiausias iškastinio kuro pramonės finansuotojas, o ne JAV bankas JP Morgan Chace. Royal Bank of Canada (RBC) suteikė iškastinio kuro projektams net 42.1 mlrd. JAV dolerių 2022 m., įskaitant 4.8 mlrd. JAV dolerių bitumingajam smėliui ir 7.4 mlrd. JAV dolerių skalūnams. Kanados bankai tampa paskutiniaisiais iškastinio kuro pramonės finansuotojais nuo Paryžiaus susitarimo suteikę net 862 mlrd. JAV dolerių.
Ataskaita parodo, kad JAV bankai dominuoja iškastinio kuro pramonės finansavime, sudarydami net 28% viso iškastinio kuro finansavimo 2022 m. JP Morgan Chase išlieka pačių didžiausiu klimato kaitą remiančiu banku nuo Paryžiaus susitarimo. Citi, Wells Fargo ir Bank of America išlieka top 5 didžiausi finansuotojai nuo 2016 m.
Per pastaruosius septynis metus, kuomet buvo priimtas Paryžiaus susitarimas, 60 didžiausių privačių bankų finansavo iškastinio kuro pramonę 5.5 trln. JAV dolerių. Ataskaitoje taip pat atskleidžiama, kad didžiausi bankai gavo 4 trln. JAV dolerių pelną 2022 m. (Lietuvoje veikiančių bankų situacija čia). Praeitais metais iškastinio kuro pramonė gavo 673 mlrd. JAV dolerių paskolų iš didžiųjų bankų.
ES ir Ukrainos piliečiams aktyviai reikalaujant pereiti prie atsinaujinančių energetikos išteklių, tam kad sumažėtų rusijos gaunamos pajamos, dalis iškastinio kuro pramonės įmonių toliau sparčiai plėtė savo veiklą ir silpnino įsipareigojimus klimatui. LNG terminalų Europoje plėtra yra galimai gerokai didesnė nei reikalinga, ir ilguoju laikotarpiu tie projektai prisideda prie perteklinės pasiūlos bei priklausomybės nuo iškastinio kuro.
Remiantis ataskaita globalių bankų nulinių išmetimų įsipareigojimai kol kas neturėjo poveikio. 49 iš 60 bankų yra pareiškę siekiantys būti klimatui neutralūs, bet daugumos iš jų iškastinio kuro finansavimo veikla yra su tuo nesuderinama. Daugumos įsipareigojimui turi spragų leidžiančių remti iškastinio kuro pramonę.
Tarp analizuojamų 60 bankų yra ir du veikiantys Lietuvoje: Nordea Bank ir Danske Bank. Pagal ataskaitą Nordea Bank yra skyręs iškastinio kuro pramonei net apie 12 mlrd. JAV dolerių 2016-2022 m., iš kurių 927 mln. buvo 2022 m. (14 mln. – Arkties naftos ir dujų projektams). Tuo metu Danske Bank yra skyręs iškastinio kuro pramonei 8 mlrd. JAV dolerių 2016-2022 m., iš kurių 586 mln. buvo 2022 m. (14 mln. – Arkties naftos ir dujų projektams). Verta paminėti, kad Danske Bank buvo vienintelis iš visų tiriamų bankų, kuris 2022 m. priėmė naujus įsipareigojimus dėl iškastinio kuro finansavimo mažinimo.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė 2023 m. kovo ataskaitoje nurodė, kad dar yra galimybė žmonijai išvengti pačių blogiausių klimato kaitos padarinių, kuomet žala būtų milijonams šiuo metu gyvenančių ir nesuskaičiuojamiems ateities kartų žmonių. Iškastinio kuro pramonės plėtra visuose sektoriuose turi sustoti ir pradėti mažėti. Galimybės išlaikyti klimato kaitą mažesnę nei 1.5˚C ir sukurti saugią, gyvenamą ir tvarią ateitį smarkiai mažėja, tad veiksmų reikia imtis nedelsiant.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia finansų institucijas atsisakyt investuoti į iškastinio kuro pramonę