Gėrimų sektorius yra vienas iš tinkamiausių pakartotiniam naudojimui sektorių. Neskaitant uždarų sistemų, pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo indų maitinimo vietose, gėrimų pakartotinio naudojimo ir (arba) papildymo sistemų veikia daugiau nei visų kitų atvirų sistemų (pavyzdžiui, pakartotinio naudojimo išsinešimui ir pristatymui arba pakartotinio naudojimo kitoms vartotojams skirtoms pakuotėms). Beveik visos jos naudoja užstato grąžinimo sistemas (DRS), kad daugkartiniai buteliai būtų grąžinti. .
Pirmines masinės rinkos užstato grąžinimo sistemas sukūrė alaus, gazuotų gėrimų ir pieno produktų bendrovės, siekdamos atgauti butelius, kad juos būtų galima plauti ir pakartotinai pripildyti. Deja, pakuotės kainai ženkliai mažėjant ir atsirandant pigioms alternatyvoms, didieji gazuotų gėrimų ir alaus prekių ženklai pakeitė savo pakuotes iš pakartotinai pripildomo stiklo į vienkartines aliuminio ir stiklo bei plastikines gaiviųjų ir kitų nealkoholinių gėrimų pakuotes.
Yra pasaulyje šalių, kur alaus, vyno, gazuotų gėrimų, pieno produktų ir į butelius išpilstyto vandens bendrovės naudoja pakartotinai užpildomų gėrimų taros linijas (remiantis Reloop duomenimis – čia):
- Vokietijoje 82 % alaus parduodama pakartotinai pripildomuose buteliuose, o maždaug 95 % šių butelių grąžinama pakartotinai pripildyti. Iš viso 54 proc. gėrimų Vokietijoje parduodama pakartotinai užpildomoje taroje.
- Lotynų Amerikos šalyse pakartotinai užpildomi buteliai sudaro 27 proc. pardavimų Meksikoje, 54 proc. pardavimų Kolumbijoje ir 24 proc. pardavimų Brazilijoje.
- Azijoje žemyninėje Kinijoje 22 % gėrimų parduodama pakartotinai užpildomuose buteliuose, Vietname – 31 %, Tailande – 20 %, o Indijoje pakartotinai užpildomi buteliai sudaro 34 %.
- Afrikos žemyne, Nigerijoje 43 % gėrimų parduodama pildomosiose talpyklose.
- Didžiausias nacionalinis rodiklis yra Filipinuose, kur 59 % gėrimų parduodama pakartotinai užpildomuose buteliukuose.
Pakartotinai pripildomi buteliai paprastai gaminami iš stiklo arba PET plastiko (Nr. 1). Stiklinius butelius galima pakartotinai naudoti iki 50 kartų, o PET butelius – iki 25 kartų, kol jie bus išimti iš apyvartos ir perdirbti.
Daugkartinių butelių poveikis aplinkai – remiantis išsamia gėrimų pakuočių gyvavimo ciklo analize (Zero Waste Europe užsakytas tyrimas – čia), daugkartinio naudojimo stiklinių butelių ir vienkartinių stiklinių butelių lūžio taškas pasiekiamas po 2 ciklų (200 km nuo gamyklos iki platintojo).
Po trečiojo naudojimo daugkartiniai stikliniai buteliai jau daro mažesnį poveikį nei vienkartinės stiklinės, PET ar aliuminio skardinės.
Klimato taršos požiūriu daugkartiniai stikliniai buteliai, panaudoti 25 kartus ir po to perdirbti,sukuria:
- 85 % mažiau klimato kaitos teršalų nei vienkartinis stiklas.
- 57 % mažiau nei aliuminio skardinėse.
- 70 % mažiau nei vienkartinis PET.
- Ir 93 % mažiau energijos sunaudojama pakartotinai užpildomam buteliui, kurį galima naudoti 25 kartus, palyginti su vienkartiniais buteliais.
Lyginant pakartotinai pripildomus PET ir vienkartinius PET, pakartotinai pripildomus PET butelius galima:
- sutaupyti iki 40 % žaliavų ir,
- 50 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant vienkartinius plastikinius butelius.
Galiausiai, kai daugiau gėrimų parduodama pakartotinai pripildomuose buteliuose, nauda vandenynui padidėja. Oceana apskaičiavo (čia), kad vos 10 % padidinus gėrimų, parduodamų pakartotinai užpildomuose buteliuose, dalį, jūrų tarša plastiku sumažėtų 22 %. Taip kasmet į vandenyną nepatektų nuo 4,5 iki 7,6 mlrd. plastikinių butelių.
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuvoje veikia VšĮ “Užstato sistemos administratorius”, kuris dirba su vienkartinėmis gėrimų pakuotėmis, ir VšĮ “Desa”, kuri dirba su daugkartinėmis stiklinėmis pakuotėmis. Jų paskutiniai paviešinti rezultatai:
Pagal turimus duomenis, Lietuvoje daugkartinių gėrimų pakuotės užima mažiau nei 10 % rinkos (672 mln. sugrąžintų vienkartinių ir tik 54 mln. sugrąžintų daugkartinių butelių). Jeigu būtų įskaičiuotos visos pieno produktų (visai neskaičiuojamos), gaiviųjų gėrimų (tetrapak neskaičiuojamos) ir alkoholinių gėrimų pakuotės (vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės neskaičiuojamos), rezultatas siektų, tikėtina, ne daugiau nei 5 % rinkos.
Kiekvieną kartą, kai vartojimo produktas parduodamas daugkartinio naudojimo pakuotėje, gamybos ir atliekų ciklai sustoja. Miškai lieka miškais, plastiko tarša liaujasi, nereikia sąvartynų ir perdirbimo tiekimo grandinių. Lietuvoje tą būtų galima įgyvendinti taip pat, greičiausiai per reikalavimus pasiekti tam tikrus daugkartinės gėrimų pakuotės tikslus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius ir aplinkos ministeriją pakeisti užduotis gėrimų pakuotėms, nustatant jose pakartotinio naudojimo tikslus.