Atsinaujinanti energetika, ypač vėjo ir saulės, ypatingai svarbi siekiant energetinės nepriklausomybės ir švelninant klimato krizės padarinius. Energijos bendrijos – bendruomenių būdas prisidėti prie energetinės nepriklausomybės tikslų. Jos įgalina gyventojus, gerina vietos ekonomiką, mažina energijos kainas ir stiprina bendruomeniškumą.
Olandai žengė vienu žingsniu toliau ir vietoj įprastų energetinių parkų įkūrė energetinius sodus – daugiafunkcines erdves, kuriose energijos gamyba derinama su laisvalaikiu gamtoje. Prieš kelerius metus Nyderlandų aplinkosaugos organizacija “Natuur en Milieufederatie” sukūrė energetikos sodų koncepciją – modelį, kuris išbandomas penkiose Nyderlandų vietovėse.
Energetikos sodas – tai visiems prieinama teritorija, kurioje atsinaujinančios energijos gamyba derinama su gamtinėmis teritorijomis, o gyventojai ten gali leisti laisvalaikį ar mėgautis kraštovaizdžiu. Čia susijungia skirtingi erdvės elementai. Pavyzdžiui, saulės energijos parke galima rengti edukacinius vizitus, gyvūnija ir augalija derinama pagal energetikos įrenginių sukuriamas sąlygas, per sodus nutiesti dviračių takai. Nuo pat pradžių vietos bendruomenės tiesiogiai dalyvauja projekte ir kartu su vystytojais sprendžia kokie sodo elementai bus pasirenkami, sukuriant unikalų projektą.
Energijos gamyba Noordmanshoeko mieste
2008 m. Olst-Wijhe savivaldybė nusipirko 25 ha ploto sklypą statyti verslo parkui, bet ekonominė krizė sustabdė projektą. Kaimynų grupė, susibūrusi į fondą kartu su “Natuur en Milieu Overijssel” ir Vageningeno universitetu ir mokslinių tyrimų centru parengė Noordmanshoeko energetinio sodo planą. Vietos energetikos kooperatyvas “Goed Veur Mekare” pastatė ir valdo 7,5 Gwh saulės energijos parką. Įrenginys užima 6,5 hektaro plotą, jame ypatingas dėmesys skiriamas kraštovaizdžio integracijai ir biologinei įvairovei. Saulės kolektoriai užima 54 proc. ploto, t. y. itin mažai, kad liktų vietos gamtai ir vietinėms rūšims, be to, įrenginių pakraščiuose buvo pasodintos natūralios gyvatvorės ir krūmokšniai. Per pirmąją inventorizaciją 2022 m. vasarą, dar prieš imantis konkrečių veiksmų, ten buvo suskaičiuota 61 augalų rūšis!
Saulės energijos parko statybai prireikė 5,4 mln. Eur. 10 proc. šios sumos surinko kooperatyvo nariai, o likusius 90 proc. sudarė regioninio energetikos fondo paskola. Pagaminta energija parduodama kooperatyvo energijos tiekėjui. Saulės jėgainių parko pelnas bus skirtas naujiems tvariems vietos projektams Olst-Vij mieste.
Būstas ir laisvalaikis Noordmanshoek mieste
De Noordmanshoek saulės parkas maždaug prieš metus pradėjo tiekti energiją 2 200 namų ūkių, kitos sodo dalys dar kuriamos. Tačiau kelias iki čia nebuvo lengvas. Savivaldybė nebuvo pratusi prie paprastų žmonių įtraukimo ir lėto sprendimų priėmimo. Buvo sudėtinga socialinę vertę iškelti virš taisyklių ir finansinių rezultatų. Bet įveikus išankstines nuostatas pasiekta, jog teritorijoje bus vykdoma tvari agrarinė miškininkystė, įrengti pėsčiųjų takai, mokomieji stendai, apžvalgos aikštelė, poilsio vietos ir jungtis su regioniniu dviračių tinklu. Taip pat planuojama įrengti šunų vedžiojimo aikštelę, gyvūnų ganyklą, keletą žygeivių namelių, stovyklaviečių ir mažų namelių. Be to, vietos valdžia pritarė 70 tvarių ir energetiškai neutralių namų statybai, nes planavimo metu išaugo būsto poreikis. Fondas “De Noordmanshoek” siekia, kad būsimieji namelių gyventojai dirbtų kartu su kitais Wijhe gyventojais, plėtotų ir prižiūrėtų teritoriją bei siūlytų savo idėjas sodui.
Galimybės energetinių sodų įkūrimui Lietuvoje
VšĮ “Žiedinė ekonomika” jau kuris laikas dirba ties energijos bendrijų skatinimu Lietuvoje. Klimato ir energetikos projektų vadovė Justina Anglickytė pastebi, kad Lietuva turi didelį potencialą plėsti bendruomeninę energijos gamybą, bet institucinės kliūtis, žinių trūkumas ir per menka valstybinė parama tai stabdo. Šiuo metu Lietuvoje oficialiai įregistruotos tik 5 piliečių energetikos bendrijos.
Ką Lietuva turėtų padaryti, kad ir Lietuvos gyventojai noriai gamintų savo energiją? Justinos Anglickytės teigimu, Energetikos ministerija galėtų supaprastinti energetikos bendrijų steigimą ir įteisinti dalijimąsi elektros energija pagaminta iš atsinaujinančių išteklių tarp skirtingų vartotojų. Taip pat ministerija galėtų įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą apskaičiuoti elektros energijos skirstymo tarifą atsinaujinančios energetikos bendrijų nariams, ir tarifą, taikomą dalijantis elektros energija. Lietuvos energetikos agentūra galėtų tapti pilnaverčiu kompetencijų centru, kuris teiktų technines, finansines ir teisines konsultacijas bendrijų steigimo klausimais. Taip pat svarbu skatinti įtraukti nepasiturinčius namų ūkius į energijos bendrijų projektus, finansuoti ankstyvuosius projekto etapus ar skatinti rinkos dalyvių, savivaldybių bendradarbiavimą, o konkursus skelbti ilgesniems laikotarpiams. Pašalinus esamas kliūtis, Lietuvos bendruomenės galėtų džiaugtis švaresne ir pigesne energija, būtų skatinama vietos ekonomika, kuriamos darbo vietos ir prisidedama prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės.