Esame įpratę migrantus matyti kaip neturtingus žmones, besikeliančius per Viduržemio jūra į Italiją, per Graikijos-Turkijos ar Lietuvos-Baltarusijos sieną. Tačiau vis daugiau žmonių Europoje yra priversti palikti savo namus ir patys tapti migrantais dėl šylančio klimato.
Dažnai yra tokia situacija, kad šalys ir žmonės prisidedantys prie klimato kaitos mažiausiai yra vienos iš labiausiai nukenčiančių dėl jų menkos galimybės prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Pvz. Bangladeše, kuriam labai didelę riziką kelia kylantis vandenynų lygis, yra Kutubdijos sala, kuri per pastaruosius 50 metų prarado maždaug pusę savo teritorijos. Vietos gyventojai, daugiausiai besiverčiantys žvejyba ir turintys itin maža CO2 pėdsaką, yra priversti keisti savo gyvenimo būdą ir persikelti į žemyninę Bangladešo dalį.
Tačiau tai nereiškia, kad turtingos šalys nesusiduria su klimato kaitos pasekmėmis. Nors ir turinčios daugiau išteklių prisitaikyti, vis tiek reikšmingai nuo jo nukenčia. Marta Rodriges ir Lillo Montalto sukūrė visą seriją darbų apie tai kaip klimato kaita paveikia Europos gyventojus. Žurnalistai aptiko, kad per pastaruosius 10 metų apie 700 000 žmonių Europoje turėjo palikti savo namus:
Laikoma, kad šis skaičius yra reikšmingai per mažas, nes skaičiuojami tik žmonės priversti palikti savo namus dėl laukinių gaisrų, audrų ir potvynių. Tuo pačiu praktiškai nėra statistikos susijusios su tiesiogine klimato migracija arba dėl žmonių turėjusių išsikelti dėl ilgalaikio aplinkos pasikeitimo, pvz. nuolat pasikartojančių sausrų, ir netiesiogiai paveiktų klimato kaitos, kai žmonės netenka pragyvenimo šaltinio ar patenka į skurdą ir išsikelia kitur ieškodami kaip pragyventi.
Žurnalistai Rodrigez ir Montalto savo tyrimo metu pastebėjo, kad klimato sukelti ekstremalūs orai daugiausia paveikia neturtinguosius, tačiau pasiturinčios bendruomenės taip pat nukenčia. Vienas iš tokių pavyzdžių yra mirtina audra įvykusi La Faute-sur-Mer Prancūzijos Atlanto pakrantės kurorte. 2010 m. įvykusi audra sukėlė milžiniškus potvynius, kurio stiprumui labai daug įtakos turėjo per pastarąjį šimtmetį pakilęs jūros lygis, per kuriuos žuvo 29 gyventojai. Priešingai nei skurdžiose ir besivystančiose valstybėse, tūkstančiams gyventojų praradusių savo namus Prancūzijos vyriausybė pasiūlė išsikėlimo kompensacijas. Net apie 400 žmonių sutiko išsikelti.
Tokių istorijų yra ne viena. Prieš dešimtmetį klimato atšilimas sukėlė pražūtingus potvynius Cotul Morii kaimelyje Moldovoje. Kariuomenė buvo priversta padėti evakuoti gyventojus. Vyriausybė, matydama, kad yra ši vietovė yra pernelyg pavojinga žmonių gyvenimui, šalimais pastatė naują gyvenvietę ir pakvietė visus Cotul Morii gyventojus ten persikelti.
Moldova yra ne tik viena skurdžiausių vietų Europoje, bet ir viena labiausiai pažeidžiamų dėl klimato kaitos. Ir tai ne tik potvyniai. Sausros taip pat yra vis stiprėjančios ir dažnėjančios. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 1990 iki 2015 m. Moldovoje įvyko 11 sausrų. Vien 2012 m. sausra sukėlė didesnius nei vieno milijardo Eurų nuostolius šiai mažai Europos valstybei.
Paskutiniai potvyniai Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje, nusinešė šimtus gyvybių ir sugriovė tūkstančius namų. Tūkstančiai žmonių bus priversti palikti savo namus ir papildys sparčiai gausėjančią Europos klimato migrantų statistiką.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir kitas ministerijas kiek įmanoma daugiau dėti pastangų sumažinti Lietuvos prisidėjimą prie klimato kaitos ir užtikrinti, kad kuo didesnė populiacijos dalis galėtų atlaikyti klimato atšilimo sukeltas stichines nelaimes.