Kas kelis metus Europos Komisija įvertina kaip įgyvendinamos ES direktyvos ir reglamentai. Daugumoje atveju, ES šalys savo ambicija gerokai nusileidžia siūlomoms vystymosi kryptims. Lietuva, šiuo atveju, yra ne išimtis ir stipriai atsilieka su beveik visais aplinkosauginiais indikatoriais tiek nuo ES vidurkių tiek nuo turimų ambicijų. Tą parodo Europos Komisijos paskutinė peržiūrą paviešinta 2022 rugsėjo 8 d.
Ankstesnių aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrų metu buvo nustatyti šie pagrindiniai ES aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo žiedinės ekonomikos ir atliekų srityje iššūkiai:
- pavojus, kad didėjantys komunalinių atliekų deginimo pajėgumai ir mažas sąvartyno mokestis gali pakenkti perdirbimo pažangai;
- mažas išteklių našumas.
Praėjus keliems metams, deja, situacija net pablogėjo:
Žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis neturi realaus pokyčio jau dešimtmetį, kuomet ES vis labiau žiediškėja. Lietuvoje jis yra mažesnis nei 5 %, kuomet ES vidurkis siekia 12,8 %.
2020 m. vienas kilogramas suvartotos medžiagos atnešė 0,83 EUR, taigi išteklių produktyvumas Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei ES vidurkis – 2,09 EUR už kilogramą. Dirbama su menkos vertės žaliavomis ir ekonomika yra joms intensyvi.
Kol kas nėra valstybinės žiedinės ekonomikos strategijos. Yra tik nedideli pavieniai bandymai kai kuriose šakose bandyti rasti sprendimus ir strategijas, deja, jose pagrinde dalyvauja pramonės atstovai (visuomeninės organizacijos tiesiog neturi tam išteklių), tad pasiūlymai būna arba nieko darantys tik kosmetinius pakeitimus arba prašantys subsidijų.
Pagal 2021 m. ekologinių inovacijų indeksą Lietuva užėmė 20-ą vietą ir iš viso gavo 88 balus, o tai rodo, kad šalis yra nepažangi ir nekuria pakankamai inovacijų. Didžiausias inovacijų įvertinimas buvo tada, kuomet vyko nevyriausybinių organizacijų (tarp jų ir VšĮ “Žiedinė ekonomika”) įtrauktis – didėjo visuomenės savimonė. Deja, inovacijų agentūrai tas neįdomu, tai Lietuvos vertinimas ne tik, kad neišsilaiko, jis – mažėja.
Viešieji pirkimai sudaro didelę Lietuvos vartojimo dalį, o valdžios institucijų perkamoji galia sudaro apie 13 proc. BVP. Skelbiama, kad 2021 m. žalieji viešieji pirkimai pasiekė 15 %, o vyriausybės 2022 m. tikslas pasiekti net 50 %. Joks poveikis ekonomikoje nėra juntamas.
Lietuvoje didėja komunalinių atliekų susidarymas. 2020 m. jis pasiekė 481 kg vienam gyventojui per metus, nors, kaip matyti iš 4 paveikslo, vis dar buvo mažesnis už ES vidurkį – 502 kg per metus vienam gyventojui. Kadangi per pastarąjį dešimtmetį susidariusių atliekų padaugėjo 20 proc., tai rodo, kad Lietuvos ekonomikos augimas dar nėra atsietas nuo atliekų susidarymo. Peržvelgiant valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą jokios rimtesnės ambicijos nėra.
Lietuvoje atliekų šalinimas sąvartyne mažėjo, tačiau pastaraisiais metais besiplečiantis atliekų deginimas reikšmingai sumažino perdirbimo (įskaitant biologinio) rezultatus. Taip pat biologinės atliekos po mechaninio-biologinio apdorojimo tėra panaudojamos sąvartynui uždengti.
Rekomendacijos, kurias Europos Komisija pateikia Lietuvai 2022 m.:
- Imtis priemonių žiedinio medžiagų naudojimo rodikliui pagerinti.
- Pradėti taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines priemones, siekiant skatinti prevenciją ir padidinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo ekonominį patrauklumą.
- Parengti ir vykdyti savivaldybėms skirtas įgyvendinimo rėmimo programas, siekiant remti jų pastangas organizuojant rūšiuojamąjį surinkimą ir toliau gerinant perdirbimo rezultatus.
- Gerinti didesnės gamintojų atsakomybės sistemų veikimą, laikantis Atliekų pagrindų direktyvoje nustatytų bendrųjų būtiniausių reikalavimų.
- Užtikrinti, kad būtų parengtas atliekų tvarkymo planas, atitinkantis peržiūrėtą Atliekų pagrindų direktyvą.
Europos Komisijos rekomendacijos sutampa su tuo, ką VšĮ “Žiedinė ekonomika” pastaruosius kelis metus siųsdavo kaip pasiūlymus. Deja, į juos atsižvelgta nebuvo – situacija žiedinės ekonomikos ir atliekų sektoriuje yra prasta ir neatrodytų, kad artimiausiu metu pasikeistų.