Geroji patirtis JAV: biologinių atliekų surinkimas Sietlo mieste

Photo of recycling bins

Per pastaruosius 40 metų, Sietlo mieste (Vašingtono valstijoje) atliekų tvarkymo sistema tapo lanksti, efektyvi ir skatinanti prevenciją. Taip buvo sukurtos trys ilgalaikės naudos namų ūkiams: mažėjantis komunalinių atliekų kiekis, piniginiai sutaupymai ir reikšmingai sumažėjusi tarša bei neigiamas poveikis sveikatai.

Biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas ir kompostavimas yra labai svarbus aplinkai, nes naudojant kompostą žemės ūkyje sumažinama priklausomybė nuo iškastinių žaliavų ir energijos, atkeliaujančių mineralinių trąšų ir pesticidų forma. Komposto naudojimas pagerina dirvožemio kokybę ir našumą, padidina organinės anglies kiekį dirvožemyje bei sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Šalinimas sąvartyne nuo 1977 m. sumažėjo daugiau nei 60 %. Taip pat nuo 2010 m. pradėjo mažėti bendras atliekų susidarymas. Vienas reikšmingiausių poveikių buvo 1989 m. pradėtas atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir uždraudimas dėti žaliąsias atliekas į miškų komunalinių atliekų konteinerį. Tuomet ir mišrių komunalinių atliekų šalinimas neteko sezoniškumo. Tolesnis kitų biologinių atliekų surinkimas, panaudoto maisto popieriaus surinkimas su žaliosiomis atliekomis ir uždraudimas dėti visas biologines atliekas su mišriomis komunalinėmis atliekomis toliau reikšmingai prisidėjo prie mažėjančio vidutinio namų ūkio atliekų kiekio šalinimo sąvartyne.

Atliekų surinkimo kaina priklauso nuo esančios perdirbimo ir kompostavimo infrastruktūros ir išmetamų atliekų kiekių. 1981 m. pasiūlyta dvinarė rinkliava neturėjo reikšmingo poveikio atliekų kiekiams iki 1989 m. Nuo to laiko gyventojai galėjo naudotis atskiru žaliųjų atliekų surinkimu, skaičiuojamu už išmetamas atliekas, kuris buvo mažesnis nei mišriųjų komunalinių atliekų. Iki tol, namų ūkiai turėdavo žaliąsias atliekas vežti iki žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių arba kompostuoti namuose.

Sietlo miesto gyventojai už atliekų surinkimą ir tvarkymą moka dvinarę rinkliavą. Rūšiuodami atliekas jie sutaupo, nes kintama dalis už biologines atliekas yra mažesne. Per paskutinius 12 metų sutaupymai sumažėjo dėl išaugusios kompostavimo kainos.

Sietlo miesto komunalininkas nuo 2004 m. pradėjo vertinti atliekų neigiamą poveikį klimato kaitai, žmonių kvėpavimo takų ligoms, žmonių ligoms susijusioms su toksiškumu, rūgštėjimui, toksiškumui ekosistemoms, ozono sluoksniui ir smogo formavimuisi (plačiau čia). Pagal skaičiavimus per 2007-2018 m. nenukreiptos biologinės atliekos vidutiniškai būtų sukūrusios žalos už $71/tonai (2018$). Nukreiptos į kompostavimą biologinės atliekos sukurdavo naudą beveik už $11/tonai (2018$). Tai yra pagrinde dėl komposto CO2 sekvestravimo ir teigiamo poveikio dirvožemio kokybei.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją įvertinti JAV Sietlo miesto patirtį, kuomet reikšmingai prie to prisidėjo įvairūs draudimai ir privalomumas rūšiuoti.