Lietuva artimiausiu metu planuoja turėti du jūrinio vėjo parkus, kurių bendras galingumas siektų 1400 MW. Tai galėtų patenkinti apie pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Visai neseniai buvo paskelbtas pirmojo jūrinio vėjo konkurso nugalėtojas – “Ignitis Renewables” kartu su užsienio partneriu. Jau visai neužilgo bus skelbiamas ir antrasis jūrinio vėjo konkursas. Šį kartą buvo padarytas ir poveikio aplinkai vertinimas (čia).
Jame išskirtos 3 alternatyvos:
- Alternatyva I (“techninė”): vėjo jėgainių vystymas galimas visoje paskirtoje teritorijoje;
- Alternatyva II (“subalansuota”): vėjo jėgainių vystymas galimas galimas paskirtoje teritorijoje, bet ne arčiau nei 1 km nuo NATURA 2000;
- Alternatyva III (“aplinkai draugiška”): vėjo jėgainių vystymas galimas paskirtoje teritorijoje, bet ne arčiau 2 km nuo NATURA 2000.
Planuojant, kad vėjo elektrinių aukštis sieks 350 metrų, akivaizdu, kad jos turės reikšminga poveikį NATURA 2000 esančioms rūšims:
- Nuodulės (Melanitta fusca);
- Alkos (Alca torda);
- Ledinės anties (Clangula hyemalis)
- Midijos (Mytilus trossulus).
Ar galima suderinti jūrinio vėjo parką kartu su Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės saugoma teritorija? Taip! Atsižvelgiant į tai, kad jūrinio vėjo parkui pasiūlyta teritorija siekia 136,39 km2. Pritaikius 2 km apsauginę zoną, likusi teritorija sudarytų apie 110 km2. Palyginimui keletas kitų, neseniai pradėtų vystyti jūrinio vėjo parkų:
- Calvados (Prancūzija) – 480 MW – 45 km2 (plačiau čia);
- Kattegat Syd (Švedija) – 1200 MW – 122 km2 (plačiau čia);
- Galene (Švedija) – 400 MW – 42 km2 (plačiau čia);
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją atsižvelgti į šiuo metu vystojų jūrinio vėjo turbinų galiams, joms reikiamą plotą ir atitraukti paskirtą teritorija 2 km nuo šalia esančios NATURA 2000 teritorijos.