Pastarieji ekstremalaus oro reiškiniai pasaulyje – nuo potvynių iki nevaldomų gaisrų – sukėlė skaudžias gyvybės netektis, milžiniškus nuostolius gamykloms bei ūkiams, suardytus transporto tinklus ir energijos tiekimo sutrikimus. Šie poveikiai parodo, kad įmonės turėtų būti pasiruošusios neturintiems precedento įvykiams susijusiems su klimato kaita.
Paskutinė Jungtinių Tautų ataskaita dėl klimato kaitos pateikia aiškiausią įspėjimą apie neišvengiamą klimato kaitos efektą, tuo pačiu nurodydama, kad laiku pradėjus ambicingai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimu, galima reikšmingai sumažinti rizikas.
Įmonės ir investuotojai priimdami reikšmingus ŠESD išmetimų mažinimo tikslus ir pradėdami stiprias strategijas mažinant klimato kaitos poveikio rizikas, gali suvaidinti esminę rolę kovoje su klimato kaita.
Pateikiame esminius dalykus ką reikia žinoti kiekvienai įmonei apie klimato kaitą ir jo poveikį verslui bei ką galima padaryti norint įgyti: atsparumą:
- Klimato kaitos poveikis tik stiprės – kokiu mastu priklauso nuo to ką mes darysime dabar.
Dėl inercijos ir geofizinės sistemos, pasaulinis atšilimas ir kitos labiausiai susijusios klimato stichinės nelaimės toliau intensyvės dar mažiausiai kelis dešimtmečius net jeigu pasauliniai ŠESD išmetimų tikslai būtų pasiekti iškart. Kai kuriems reiškiniams, tokiems kaip vandenyno lygio kilimas, reikėtų keleto šimtmečių sustabdyti.
Klimato kaitos poveikis turės gniuždantį poveikį žmonių gyvybei ir verslams. Vienu iš vertinimu, jeigu niekas nebus keičiama, rizika įvertinta net 24 trilijonais dolerių.
Science-Based Targets organizacija JT ataskaitą dėl klimato kaitos vadina “paskutiniu kvietimu atsisakyti iškastinio kuro”. Greitas, ambicingas ir išlaikomas ŠESD išmetimų mažinimas leistų sumažinti klimato kaitos pavojus po 2040 m. bei turėti švaresnį orą jau po kelerių metų. Tai reiškia, kad bent jau artimiausiu metu, įmonėms reikia turėti ne tik planus mažinti ŠESD išmetimus, bet ir matuoti bei stiprinti pasiruošimą.
2. 35-ių JT ataskaitos dėl klimato kaitos fizinių pavojų sąrašas
Pirmą kartą JT ataskaitoje dėl klimato kaitos yra sudarytas 35 fizinių pavojų sąrašas, sugrupuotas į septynias kategorijas: karštis ir šaltis; sausumas ir šlapumas; vėjas; sniegas ir ledas; pakrančių ir vandenynų; atviro vandens; ir kiti. Įmonės, pasinaudodamos sąrašu, gali identifikuoti tuos pavojus, kurie yra labiausiai susijusi su jų veikla.
3. Laukite sutrikimų, ne tęstinumo
Prie dabartinio klimato atšilimo, visi pasaulio regionai patirs dažnesnes stichines ir stipresnes stichines nelaimes, kurioms turi riziką jau dabar – taip pat prisidės ir naujos nelaimės.
Pvz. karščio banga, kuri 1850 – 1900 m. periode įvyktų vieną kartą, dabar įvyks daug dažniau – maždaug kartą per 10 metų – ir bus intensyvesnė (vidutiniškai 1.2 C karštesnė). Net jeigu pasaulinis atšilimas būtų apribotas ties vidutiniškai 1.5 C, toks karščio bangų lygis vis tiek būtų didesnis, pasitaikantis maždaug kartą per šešis metus. Pasiekus vidutinį 4.0 C temperatūros padidėjimą, tai taptų kasmetiniu reiškiniu.
Tai reiškia, kad įmonės negali pasikliauti dabartiniais stebėjimų duomenimis vertindamos fizines rizikas, nes ateityje jos bus kitokios. Vietoje to, įmonėms vertėtų integruoti potencialius klimato kaitos pavojų poveikius į rizikos vertinimus. Pvz. planuojant gamybines vietas ar operacijas, įmonės galėtų pradėti skaičiuoti rizikas ne tik toms vietoms kur tai žinoma – kaip karščio bangų pavojus Pietų Europoje, bet visoje vertės grandinėje kur tai dar iki šiol nebuvo taikoma.
4. Naudokite scenarijus pasitikrinti atsparumą ir laukite kitokios ateities
Jungtinių Tautų ataskaita naudoja naujus penkių scenarijų ŠESD išmetimų scenarijus, pagal kuriuos modeliuojamos ateities klimato sistemos prognozės: du didelių išmetimų scenarijus (SSP3-7.0 ir SSP5-8.5), vieną vidutinio dydžio išmetimų scenarijų (SSP2-4.5) ir du mažų išmetimų scenarijus (SSP1-1.9 ir SSP1-2.6). Tik žemiausių išmetimų scenarijus (SSP1-1.9) suteikia didesnę nei 50 % tikimybę išlaikyti pasaulinį atšilimą žemesnį nei 1.5 C laipsnio. Tokiam scenarijui reikia pasiekti nulinius CO2 išmetimus maždaug 2050 m., kuriuos po to seks neigiami CO2 išmetimai.
Priklausomai nuo toliau besikeičiančio ŠESD išmetimo lygio, įmonės turėtų naudoti vieną ar kitą modelį apskaičiuoti fizinių klimato kaitos pavojų riziką.
5. Bendradarbiaukite su klimato mokslo bendruomene ir kitomis suinteresuotomis šalimis
Kai kurie klimato pavojai yra sąveikaujantys – pvz. karščio bangos, sausros ir nevaldomi gaisrai. Esant stipresniam klimato atšilimui, prognozuojami susidedantys įvykiai bus dažnesni ir labiau paplitę, ypatingai pasikartojančios karščio bangos bei sausros.
Potencialus susidedančių įvykių poveikis gali būti neturintis precedento kuomet keletas pavojų nutinka nedidelio laikotarpio sekoje (trumpam susidedantys) ir keliose susijusiose vietovėse (erdvėje susidedantys), susikaupiantys į netikėtą katastrofą blogesnę nei atskirų dalių sudėtis.
Esant keliems ar jokių istorinių stebėjimų kai kuriems susidedantiems įvykiams, įmonės gali turėti tik ribotus duomenis ir mokslines žinias priimant sprendimus susijusius su susidedančiais įvykiais. Jos turėtų vystyti artimą bendradarbiavimą su klimato mokslo bendruomene, vyriausybe, vietos bendruomenėmis ir kitomis suinteresuotomis šalimis dalinantis informacija tarp skirtingų žinių sričių. Tai padės paskatinti rizikos valdymą ir užtikrinti, kad jis bus pasiektas įvairiuose sprendimų priėmimo lygiuose, padidinant visos visuomenės klimato atsparumą.
6. Įkomponuoti klimato “juodosios gulbės” įvykius į verslo atsparumą
Remiantis Jungtinių Tautų ataskaita, mažos tikimybės ir didelio poveikio įvykiai – tokie kaip reikšmingi kritulių pasikeitimai, papildomas vandenynų lygio kilimas susijęs su ledynų suirimu arba staigūs vandenynų cirkuliacijos pasikeitimai – gali nutikti net “labai tikėtino atšilimo ribose”. Esant dar didesniam atšilimui – tokių įvykių tikimybė didėja.
Net prie didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų scenarijaus SSP5-8.5, prognozuojamas vandenynų lygio kilimas yra prognozuojamas nuo 0.63 iki 1.01 metro 2100 metams. Tačiau vandenyno lygio kilimas 2150 m. virš tos ribos, net iki 5 m, negali būti atmestas dėl neaiškios situacijos su pasaulio ledynais.
Esant tokio didumo vandenynų lygio augimui, pasaulinis prarastų pakrančių plotas būtų lygus beveik pusei Europos Sąjungos ploto. Įmonės gali taikyti esamus išteklius, siekdamos pagerinti atsparumą ir atsaką į tokius įvykius, pvz. tarptautinį verslo tęstinumo valdymo standartą (ISO 22301).
Rizikos išvengimas vis dar įmanomas
Naujoji Jungtinių Tautų ataskaita apie klimato kaitą pateikia daug puikios informacijos įmonėms jų kelionėje pamatuojant ir suvaldant fizinę riziką susijusią su klimato kaita. Dėl to, kad pasaulis vidutiniškai net 1.09 C laipsnio šiltesnis nei 1850-1900, kai kurios rizikos yra neišvengiamos trumpuoju laikotarpiu.
Dabar yra laikas įmonėms priimti ambicingus šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimo tikslus ir pradėti stiprų fizinių klimato pavojų suvaldymą. Padidinant atsparumą klimatui ne tik padidins privataus sektoriaus įmonių pelningumą, bet ir suteiks geresnius darbus bendruomenėms.