Informacijai surinkti naudojami manobalsas.lt pateikti partijų pasirinkimai į klausimą (“Pirminių žaliavų naudojimas turi būti apmokestintas skatinant didesnį antrinių žaliavų naudojimą” – čia) ir programos. Partijos surašytos pagal rinkimų eiliškumą.
Deja, žiedinė ekonomika nėra minima nei vienos partijos vienlapyje (čia), išskyrus Lietuvos žaliųjų partijos: “Mažiau yra daugiau: perteklinis vartojimas virsta atliekų kalnais – skatinkime dalijimąsi, nuomą, paslaugas, remontą, daugkartinį naudojimą.”
- Tautos ir teisingumo partija
Mano balsas: –
Programa: –
“Tačiau aplinkos apsaugos politikoje kartu su žiedinės ekonomikos diegimu, racionaliu oro, vandens taršos mažinimu ir atliekų tvarkymu vis labiau įsivyrauja “žaliojo kurso” ideologija.“
2. Nacionalinis susivienijimas
Mano balsas: Visiškai nesutinku (“Tai tipinis ideologinis mokestis, skirtas ne gyventojų poreikiams patenkinti, o jų elgsenai dirbtinai pakeisti. Tokie mokesčiai žalingi ir negalimi.”)
Programa: –
3. Lietuvos socialdemokratų partija
Mano balsas: Nei taip, nei ne (“Tai galėtų būti viena priemonių skatinti žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Tačiau didesnį antrinių žaliavų naudojimą pirmiausia reiktų skatinti ne mokestiniais instrumentais.”)
Programa:
“Vystydami ambicingą inovacijų politiką, turime visokeriopai išnaudoti ir žiedinės ekonomikos teikiamas galimybes. Akivaizdu, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos ir prie pigesnės, atsinaujinančios energetikos turi būti spartesnis – kritinių žaliavų trūkumas, jų prieinamumo problemos ir brangimas riboja ekonomikos plėtojimą, iškastinio kuro naudojimas kelia taršą ir spartina klimato kaitą, o tarša daro didžiulę žalą ne tik mūsų aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. Esame pernelyg priklausomi
nuo kritinių žaliavų ir iškastinio kuro, kuris dažnai importuojamas iš nedraugiškų, autoritarinių valstybių. Didžiausi teršėjai šiandien moka per mažus mokesčius, todėl nekeičia žalingų praktikų ir neprisideda prie aplinkos apsaugos.”
“Todėl parengsime investicijų planą, skirtą perėjimui prie žiedinės ekonomikos spartinti, tvaresniems gamybos ir vartojimo būdams skatinti. Užtikrinsime, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos būtų socialiai teisingas ir naudingas tiek žemdirbiams, tiek dirbantiems pramonėje ir transporte, o taip pat visoms socialiai pažeidžiamoms grupėms.”
“Rūpindamiesi miestų ir gyvenviečių ekologija, remsime žmonių sveikatai ir aplinkai saugų bei efektyvų atliekų tvarkymą ir racionalų atliekų medžiaginių ir energetinių išteklių naudojimą, daiktų dalijimąsi ir taisymą.”
4. Lietuvos žaliųjų partija
Mano balsas: Visiškai sutinku
Programa:
“Lietuva be atliekų 2040 m.”
“Sieksime, kad iki 2040 metų Lietuva taptų šalimi, kurioje nebeliktų šiukšlių – į visas atliekas būtų žvelgiama kaip į išteklius. Atliekų susidarytų maksimaliai mažai, o susidarančios būtų pakartotinai naudojamos, perdirbamos.
Tam pasiekti būtini pokyčiai ir gamintojų, ir vartotojų žaidimo aikštelės pusėje. O pagrindinė prielaida sėkmei – požiūrio keitimas: ryžtas ir gebėjimas pereiti nuo vartojimo kultūros prie prie atsakingo, bendradarbiavimu grįsto gyvenimo būdo.”
“Dviračių, paspirtukų, elektrinių automobilių ar kitų susisiekimo priemonių; darbo įrankių ir panašios dalijimosi paslaugos turi būti skatinamos. Sieksime sukurti aiškų ir palankų teisinį reguliavimą, kuris skatintų dalijimosi ekonomikos augimą, užtikrintų saugumą ir sąžiningą konkurenciją.”
“Plėsime infrastruktūrą, skirtą dalijimosi ir remonto veiklai.”
“Bendradarbiaudami su atliekų tvarkymo centrais, nevyriausybinio sektoriaus organizacijomis ir kitais ekosistemos veikėjais sieksime, kad daiktų mainų stotelės, maisto atiduotuvės ir panašios erdvės veiktų ne užmiesčiuose, o lengvai pasiekiamose vietose (pvz. greta prekybos centrų) ir būtų pirmasis pasirinkimas prieš svarstant įsigijimą.”
“Ieškosime Lietuvos rinkai tinkamiausių daiktų remonto/taisymo paslaugų rėmimo schemų: lengvatinis apmokestinimas ar tiesioginės subsidijos paslaugų teikėjams, lėšų susigrąžinimas ar taisymo talonų įsteigimas paslaugų vartotojams.”
“Bendruomeninių šaldytuvai maisto mainams, bendros erdvės buitinės elektronikos naudojimuisi ar bet kokios kitos iniciatyvos, kurios skatina prekių ir paslaugų dalijimąsi, kūrybinį pernaudojimą turi būti remiamos ir palaikomos ne vien žodžiais, bet ir metodine pagalba, viešąja infrastruktūra, galimybėmis aplikuoti į finansinę paramą. Todėl veiksime, kad savivaldybės ir vykdomoji valdžia ieškotų platformų kaip tokias idėjas įgalinti.”
“Ieškosime finansvimo schemų įgalinančių pakuočių užstatų (depozito) sistemų plėtrą. Prekybos vietos sudarančios sąlygas vartotojams ir skatinančios įsigyti prekes su savo ar daugkartine tara taip pat turėtų būti palaikomos.”
“Stiprinti gaminių projektavimo ir dizaino taisykles, kad jau šiame etape būtų užkirskirstas kelias pertekliniam atliekų susidarymui.”
“Taikyti išplėstinės gamintojo atsakomybės schemas, kad toksinės cheminės medžiagos būtų pašalintos iš naudojamų medžiagų ir nustatyti privalomus pakartotinio naudojimo uždavinius.”
“Gamintojai turi užtikrinti vartotojo teisės į remontą prieinamumą, kurti atsarginių dalių rinką.”
“Sieksime didinti naujų žaliavų panaudojimo mokesčius, įvesti atliekų deginimo mokestį ir skirti finansinę paskatą su atliekomis geriausiai besitvarkančioms savivaldybėms.”
“Sieksime apriboti neparduotų vartojimo prekių, išskyrus maistą, šalinimą.”
“Siekiant padidinti perdirbimo rodiklius ir žymiai sumažinti atliekų deginimą, užtikrinti aukštesnius įpareigojimus atliekų perdirbimo ir prevencijos tiksluose. “
“Sieksime remti ir skatinti visas inovacijas, kurios padėtų atliekų susidarymo prevencijai, skatintų pakartotinį naudojimą ir perdirbamumą.”
“Užtikrinti kuo spartesnį atskirą organinių atliekų surinkimą ir tvarkymą visoje Lietuvoje Alytaus regiono pavyzdžiu.”
“Žiedinis mąstymas statybų sektoriuje. Turime didinti reikalavimus perdirbtų medžiagų ir pakartotinai panaudoti tinkamų produktų daliai statant ar rekonstruojant pastatus. Svarbu ir pastatų gyvavimo ciklo projektavimas, kad jie būtų tinkami dekonstrukcijai, būtų galima pakartotinai naudoti ir geriau perdirbti medžiagas. Teikti paskatas, kad būstai būtų ne tik darnesni, sveikesni, bet ir įperkamesni.”
“Žiedinio požiūrio įgalinimas. Sieksime panaikinti atviro tipo mėšlo ir srutų kaupimo vietas ir skatinti biodujų gamybą, kitų alternatyvų (pvz., mėšlo ir srutų įterpimo į dirvą) taikymą, taip saugant gruntinius vandenis, stiprinant žiedinę ekonomiką ir kuriant naujas darbo vietas. Šiuo tikslu suformuosime subsidijavimo programas. Sieksime stabdyti dirvos eroziją ir atstatyti jos būklę plačiau taikant žalinimo programas, skatinant neariminių technologijų, sėjomainos taikymą, tarpinių kultūrų auginimą. Tai ne tik pagerins dirvožemio kokybę, bet ir spręs perteklinio trąšų naudojimo problemą.”
“Mūsų vizija yra visiškai žiedinė ekonomika, kurioje mes kartą paimtas medžiagas išlaikome uždarame cikle: pakartotinai naudojame, perdirbame, dalinamės. Tai ne tik leistų tvariai naudoti ribotus resursus, bet ir kurtų naujas lokalias darbo vietas, didintų atsparumą išorės krizėms, striprintų mūsų ekonominę nepriklausomybę, bei būtų teisinga ir aplinkos, ir kartų (esamų ir būsimų) atžvilgiu. Ekonominės veiklos visų pirma turėtų būti pertvarkytos taip, kad vartotojiškumas mažėtų ir susidarytų kuo mažiau atliekų.”
“Sieksime, kad teisinis reguliavimas ir finansinės paskatos realiai įgalintų žiedinį padangų panaudojimą: išorinių garso izoliacinių plokščių, kelių atitvarų ar kitų daiktų gamybą iš gumos granulių, jų naudojimą kelių tiesimo darbuose, fasadų renovacijai ar kitose srityse.”
5. Lietuvos liaudies partija
Mano balsas: –
Programa: –
6. Lietuvos regionų partija
Mano balsas: –
Programa: –
8. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Mano balsas: Visiškai sutinku
Programa:
“Remti tvarų ūkininkavimą, žiedinę ekonomiką, bioekonomikos taikymą ir kooperaciją visuose lygmenyse;”
“Vystyti įtraukią lyderystę, paremtą socialiniu dialogu su Pramonė 4.0 platforma, skatinant keitimąsi skaitmenizavimo ir žiedinės ekonomikos praktinėmis technologinėmis žiniomis ir sprendimais;”
“Skatinsime veiksmingą gamtos išteklių naudojimą, mažinsime taršą skatindami atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, apsaugosime vandens telkinius, miškus ir kitus natūralius kraštovaizdžius mažindami didelį Lietuvos miškų kirtimą”
“Plėtoti Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridorių; skatinti biometano, pagaminto iš žemės ūkio ir kitų nekomunalinių atliekų, gamybą;”
9. Taikos koalicija
Mano balsas: –
Programa: –
10. Partija “Laisvė ir teisingumas”
Mano balsas: Nei taip, nei ne (“Galimos kitokios, inovacinės priemonės, skatinančios surinkimą, perdirbimą, daugkartinį panaudojimą.”)
Programa:
“Atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas turi tapti ne tik aplinkos švarinimo, bet ir daugkartinio resursų panaudojimo instrumentu.”
11. Demokratų sąjunga “Vardan Lietuvos”
Mano balsas: Visiškai sutinku
Programa:
“Užtikrinsime viešojo sektoriaus lyderystę, įveikdami klimato krizę ir įgyvendindami žiedinės ekonomikos tikslus. Aktyviai skatinsime savivaldybes vystyti atsinaujinančių elektros energijos išteklių hibridinius (saulės ir vėjo jėgainių) parkus ir kartu su gyventojais steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas.”
“Padėsime verslui persiorientuoti į klimatui neutralią ekonomiką. Remsime žiedinės ekonomikos ir tvarumo technologijas, skaitmeninimo sprendimus, antrinių žaliavų panaudojimą prekyboje, užtikrindami, kad Lietuvos žiediškumo rodiklis pasiektų 11,7 proc. – ES vidurkį. Įgyvendinti ambicingą ir su žaliuoju kursu suderintą bioekonomikos strategiją, skatinant vertės grandines be likutinių atliekų ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą iš žaliavų”
“Sieksime sureguliuoti atliekų tvarkymo grandinę taip, kad aplinkai mažiausią žalą darantis atliekų tvarkymo būdas būtų pigiausias, o didžiausią žalą – brangiausias. Užtikrinsime efektyvesnį atliekų perdirbimą ir perdirbtų žaliavų antrinį panaudojimą, daugkartinį ir pakartotinį pakuočių naudojimą.”
“Mažinsime mokesčius už atliekų tvarkymą jas tinkamai rūšiuojantiems ir mažiau atliekų turintiems gyventojams.”
“Užtikrinsime, kad iki 2035 m. perdirbamų komunalinių atliekų kiekis sudarytų ne mažiau nei 70 proc. visų atliekų kiekio, o deginamų atliekų, skirtų energijai išgauti, – daugiausiai 20 proc., sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis sudarytų ne daugiau kaip 2 proc.”
“Kelsime Europos Sąjungos standartus prekių dizainui, medžiagų naudojimui, gamybos ekologiniams ir socialiniams kaštams, daiktų ilgaamžiškumui, antriniam daiktų panaudojimui, perdirbimui ir remontui.”
“Bet kokie ES pasirašomi investavimo ir tarptautinės prekybos susitarimai turės ginti ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių teisę reguliuoti rinkas, siekiant socialinių, aplinkosauginių standartų kėlimo, ir pasaulio naudingųjų išteklių, miškų ir ekosistemų tausojimo, iškastinio kuro naudojimo mažinimo.”
“Užtikrinsime, kad ES vartotojai būtų informuojami apie produktų gamybos poveikį aplinkai bei galimybę juos taisyti, užuot įsigijus naujus. Sumažinsime daiktų taisymo kainas, įpareigodami dalį jų padengti gamintojus ir importuotojus, taikydami mokesčių lengvatas.”
12. Politinė partija “Nemuno aušra”
Mano balsas: Nei taip, nei ne
Programa: –
13. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Mano balsas: Greičiau sutinku (“Palaikant ES kryptį, turime skatinti antrinių žaliavų panaudojimą, mažinti iškastinio kuro panaudojimą, skatinti žiedinę ekonomiką.”)
Programa:
“Perdirbamos, o ne sudeginamos atliekos. Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas tebėra iššūkis – paprastai tai daugiau gyvenimo būdo padiktuotas sprendimas nei realus dalyvavimas atliekų tvarkymo sistemoje. Gyventojai nepakankamai motyvuojami rūšiuoti ne tik dėl finansinių paskatų trūkumo, bet ir dėl atliekų surinkimo bei perdirbimo sistemos neefektyvumo. Todėl įvertinsime mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių, kaip privalomos grandies, dalyvavimą atliekų tvarkymo sistemoje bei investuosime į modernesnę, efektyvesnę ir vieningą pirminio rūšiavimo sistemą, kuri skatins gyventojus efektyviai rūšiuoti atliekas, padės jausti rūšiavimo naudą bei prasmę. Sieksime pilnai įgyvendinti pakuočių gamintojų atsakomybės principą, nustatydami gamintojų pareigas sutvarkyti surinktas pakuotes ir jas perdirbti.”
14. Liberalų sąjūdis
Mano balsas: Visiškai sutinku
Programa:
“Skatinsime investicijas į žiedinę ekonomiką naujiems produktams kurti ir inovacijoms diegti.”
“Vartotojiškumas ir su juo susijęs išteklių poreikis yra kertinė klimato kaitos priežastis. Todėl mažinsime ištekliais grįstą vartojimą, visą gamybos-vartojimo ciklą kuo labiau nukreipdami į žiedinę ekonomiką.”
“Iki 2030 m. visi Lietuvos miestai turi tapti beatliekiniai. Būtina toliau vystyti sprendimus pakuočių, maisto atliekoms rūšiuoti, kurti naujus mechanizmus statybinėms atliekoms tvarkyti. Skatinsime savivaldą labiau įsitraukti sprendžiant tekstilės, baldų atliekų problemas, kovosime su maisto švaistymu.”
“Užtikrinsime, kad žymiai skirtųsi mokestis rūšiuojantiems ir nerūšiuojantiems atliekas . Skatinsime verslus be atliekų ir gyventojus be atliekų.”
“Sutankinsime didžiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių sistemą, padarant ją lengvai prieinamą visiems gyventojams – ir ne tik miestuose. Aikštelės turi veikti ne toliau kaip 20 km nuo kiekvieno gyventojo ir dirbti savaitgaliais.”
“Prioritetizuosime atliekų perdirbimą ir žiedinį panaudojimą. Šiuo metu dažnai pasirenkamas atliekų deginimas ar kiti, tariamai paprastesni atliekų tvarkymo būdai, kurie mažiau draugiški aplinkai.”
16. Laisvės partija
Mano balsas: Greičiau sutinku (“Lietuvoje 96 proc. visų medžiagų nėra panaudojamos pakartotinai, todėl turime daug neišnaudotų galimybių tobulinti atliekų perdirbimo sistemą, skatinti antrinių žaliavų naudojimą gamyboje ir jų rinką, tačiau mokesčiai yra tik viena iš jų.”)
Programa:
“klimato kaitos politikoje – pagalba verslui
diegti inovatyvius žiedinės ekonomikos sprendimus.”
“Palaikysime atliekų deginimo mokestį, kuris skatintų žiedinės ekonomikos plėtrą.”
“Žiedinės ekonomikos galimybės ir efektyvus atliekų tvarkymas.”
“Didinsime energijos vartojimo efektyvumą pramonės sektoriuje, skatinant taršias technologijas keisti mažiau taršiomis, taikyti žiedinės ekonomikos principus, padėsiančius taupyti išteklius ir sieksiančius atliekų prevencijos, pritaikyti įvairiausius pažangius sprendimus, diegti naujus verslo modelius”
“Sieksime didinti perdirbamų atliekų kiekį Lietuvoje ir tam naudosime ES struktūrinę paramą. Prioritetą teiksime ne atliekų eksportui, o perdirbimui Lietuvos teritorijoje.”
“Kursime sąlygas antrinių žaliavų rinkai, kad perdirbtos medžiagos būtų plačiai naudojamos pramonėje.”
“Sieksime mažinti pakuočių naudojimą ir skatinsime perėjimą prie ekologiškų alternatyvų:
a. Stiprinsime reikalavimus pakuočių gamybai – nustatysime reikalavimus jų perdirbimui;
b. Sieksime, kad pažangiomis technologijomis pakuotės būtų ženklinamos taip, kad jas rūšiuojant būtų galima atsekti pakuotės gamintoją ir pagal tai vertinti kiekvieno gamintojo pakuočių rūšiavimo tikslų įgyvendinimą;
c. Plėsime užstato sistemų ar esamos depozito sistemos naudojimą;
d. Palaikysime ribojimus vienkartiniams indams siekiant mažinti jų naudojimą bei skatinsime alternatyvas – daugkartinių pakuočių sistemas, kurios būtų efektyvios, patogios naudotis, plačiai paplitusios ir nebrangios.”
“Remsime iniciatyvas, skirtas mažinti maisto švaistymą ir panaudoti likučius. Individualiu ir bendruomeniniu lygmenimis skatinsime kompostavimo iniciatyvas.”
“Palaikome atliekų deginimo mokesčio įvedimą. Atliekų deginimas didelėse atliekų deginimo jėgainėse yra tik pereinamasis žingsnis tikro žiediškumo link. Neleisime, kad Lietuva taptų deginamų atliekų tvarkymo importo šalimi.”
“Parengsime mechaninių-biologinių atliekų rūšiavimo įrenginių vystymo strategiją. Norint maksimaliai išnaudoti jų potencialą, būtina užtikrinti tinkamą įrenginių valdymą, techninę priežiūrą ir prisitaikyti prie atliekų srautų bei sudėties pokyčių. Taip pat svarbu investuoti į technologijų tobulinimą ir kvapų bei taršos kontrolės priemones, siekiant užtikrinti efektyvų ir aplinkai draugišką atliekų
tvarkymą.”
“Stiprinsime atliekų tvarkymo įmonių kontrolę, išskirtinį dėmesį skirsime gaisrų prevencijai: didelės ir skaudžios dėl gaisrų kilusios nelaimės Lietuvoje mažina pasitikėjimą ne tik atliekų tvarkymo sektoriumi, bet ir pačia valstybe. Užtikrinsime atliekų tvarkymo įmonių ir saugos priemonių patikrą, kontrolę, stebėseną, kiek ir
kokių atliekų atliekų tvarkytojas yra sukaupęs savo teritorijoje.”
“Skatinsime patogų ir paprastą daiktų rūšiavimą prie namų esančiuose konteineriuose.”
“Skatinsime tekstilės rūšiavimo ir perdirbimo technologijas.”
“Kursime galimybes viešosioms įstaigoms, savivaldybėms, mokykloms pirkti atnaujintas priemones (baldus, techniką ir kt.), skatinant pakartotinį daiktų naudojimą, atitinkamų platformų ir atnaujinimo technologijų vystymą.”
“Nustatysime nacionalinius taisymo tikslus ir parengsime jiems stebėsenos rodiklius, kad sudarytume postūmį elektronikos taisymo rinkai ir daugiau elektroninės įrangos būtų galima panaudoti pakartotinai. Įtrauksime atnaujinimo ir taisymo tikslus į žaliųjų viešųjų pirkimų praktiką.”
17. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
Mano balsas: –
Programa: –
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia balsuoti už tas partijas, kurios palaiko Lietuvos transformaciją į žiedinę!