Žemės ūkio ministerija 2021 m. užsakė atlikti tyrimą Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas (atsisiųsti galima čia). Pagal parengtą ataskaitą matyti, kuriose grandinėse susidaro daugiausiai maisto atliekų:
Iš viso Lietuvoje kasmet iššaistoma apie 393 928 tonų maisto. Didžioji dalis (apie 60 %) – namų ūkiuose. Kitos reikšmingos sritys: žemės ūkis (apie 21 %), maisto pramonė (apie 4.5 %) ir mažmeninė prekyba (apie 12.5 %).
Anot atlikto tyrimo autorių, svarbiausios maisto praradimų maisto produktų, gėrimų, tabako ir jo gaminių mažmeninėje prekyboje priežastys:
- pasibaigę produktų galiojimo terminai;
- produktų sugedimas;
- regimi produktų arba jų pakuočių defektai / pažeidimai, dėl kurių produktai tampa neparduodami.
Iš maisto švaistymo priežasčių matyti, kad nemažai iš jo dar galėtų būti tinkami žmonių vartojimui, nes pakuotė tikrai nekeičia produkto kokybės, o didelė dalis produktų su pasibaigusiu “geriausiai iki…” ir “tinka vartoti iki…” galiojimo termino dar yra saugūs vartojimui. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra nustačiusi rekomendacijas kiek tokie maisto produktai dar yra tinkami vartojimui. Keletas pavyzdžių:
| Javai (išskyrus avižas), ankštiniai augalai ir jų produktai, krakmolas | Sausi, birūs, pvz., miltai, kruopos, dribsniai, makaronai | Drėgni, užteršti aruodiniais kenkėjais, pakitęs kvapas ir skonis | Užkrėstumo aruodiniais kenkėjais tyrimai, jusliniai tyrimai, drėgmės kiekio nustatymo tyrimai | Iki 1 metų |
| Konservuotas maistas (skardinėse, stiklainiuose) | Pvz., mėsos, žuvies, kondensuoto pieno, daržovių, vaisių, uogų, prieskoninių žolelių, grybų produktai, sriubos, salotos, uogienės | Skardinių pažeidimai (pvz., rūdys), išsipūtę dangteliai, pakitęs kvapas ir skonis | Jusliniai tyrimai | Iki 1 metų |
| Druska, druska su priedais | Pakitęs kvapas ir skonis | Jusliniai tyrimai | Neribojamas | |
| Šokoladas ir jo gaminiai | Pvz., šokoladas su įdaru arba be įdaro, šokolado gaminiai su įdarais | Pakitęs kvapas ir skonis | Jusliniai tyrimai | |
| Duona, pyrago gaminiai | Su negreitai gendančiais įdarais ar be jų | Supeliję, drėgni, sudžiūvę, pakitęs kvapas ir skonis | Drėgmės kiekio nustatymo tyrimai, jusliniai tyrimai | Rekomenduojama laikyti ne ilgiau nei 5 dienas |
| Šaldyti maisto produktai | Pakitusi išvaizda, kvapas, apdžiūvę, apkartę | Jusliniai tyrimai | Iki 2 mėnesių |
Lietuvoje, deja, tik maža dalis tokių produktų pasiekia maisto banką. Dalis pateikiami ūkininkams kaip pašaras, bet dauguma – perdirbami anaerobinio apdorojimo ar kompostavimo būna. Pasitaiko ir taip, kad atskiri prekybos centrai išmeta netinkamus pardavimui maisto produktus ir maisto atliekas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Viena iš ES šalių, Čekija, rado būdą kaip išspręsti žmonių vartojimui tinkamų produktų išsaugojimo iššūkį iššūkį: įpareigoti didesnius nei 400 kvadratinių metrų prekybos centrus paaukoti vartojimui tinkamus maisto produktus, kurių jau nebegalima ar dėl kokių nors priežasčių nenorima, maisto labdaros organizacijoms. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2018 m. ir tai iškart labai reikšmingai pakeitė labdarai atiduodamų maisto produktų kiekius. Remiantis Čekijos maisto bankų asociacijos ataskaitomis (2017, 2018-2020 ir 2021), tokie kiekiai tonomis buvo surinkti 2017-2021 m.:
Iš duomenų matyti – 2018 m. buvo lūžio metai! Tokie reikalavimai ne tik leidžia išgelbėti tūkstančius tonų maisto, bet ir pakeičia didžiųjų prekybos centrų veikimo modelį – prioritetas nuo turėtojimo kuo daugiau šviežių produktų visose lentynose pasislenka link siekio sumažinti netinkamų pardavimui produktų skaičių. Be jokios abejonės, tokie pokyčiai galėtų veikti ir Lietuvoje.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą, aplinkos ir žemės ūkio ministerijas imtis maisto įstatymo pakeitimų, kurie užtikrintų, kad žmonių vartojimui tinkamas maistas nebūtų išmetamas.