Žemės ūkio ministerija 2021 m. užsakė atlikti tyrimą Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas (atsisiųsti galima čia). Pagal parengtą ataskaitą matyti, kuriose grandinėse susidaro daugiausiai maisto atliekų: Iš viso Lietuvoje kasmet iššaistoma apie 393 928 tonų maisto. Didžioji dalis (apie 60 %) – namų ūkiuose.[…]
Lietuvoje vis plačiau kalbama apie maisto švaistymo problemą ir būtinybę nerealizuotus maisto produktus atiduoti labdarai. Tai iš tiesų yra svarbu žinant, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio[…]
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skelbia naujausius teisės akto “Dėl Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo patvirtinimo” pakeitimus. Dabar pagrindiniai nurodymai aukojantiems maistą: 6. Labdarai ir paramai skirtas maistas turi būti saugus vartoti. 8.6. viešojo maitinimo įmonių pagamintas maistas, laikantis Lietuvos higienos normoje HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m.[…]
VšĮ “Žiedinė ekonomika” ir Susivienijimas ŽALI.LT kviečia Aplinkos Ministeriją keisti atliekų tvarkymo taisykles, kurios, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, reikšmingai padidintų maisto produktų aukojimą nepasiturintiems gyventojams. Atliekų tvarkymo hierarchija1 yra ES politikos ir teisės pagrindas bei raktas perėjimui į žiedinę ekonomiką. Jos tikslas yra sukurti prioritetus2, kuriais būtų kiek įmanoma sumažinamas neigiamas poveikis aplinkai[…]