Aplinkos ministerijai nesiimant reikšmingų veiksmų, panašu, kad plastiko naudojimas Lietuvoje toliau reikšmingai augs, o su juo ir mikroplastiko tarša. Visgi sprendimai tam yra, tačiau jie reikalauja reikšmingų reguliacinių pokyčių prioritizuojant prevenciją.
Mokslininkams mikroplastikas (mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės) kelią nerimą jau seniai. Per pastaruosius 20 metų buvo sukaupta daug neraminančių įrodymų, kad mikroplastikas turi neigiamą poveikį jūrų, gėlų vandenų ir antžeminei faunai, florai, ekosistemoms, buveinėms ir net žmogaus sveikatai. Įvairiais vertinimais, kiekvieno žmogaus mikroplastiko suvartojimas svyruoja nuo tuzino iki 100 000 dalelių per dieną.
Viena iš pagrindinių mikroplastiko taršos priežasčių yra naujo plastiko gamyba bei netvarus plastikinių gaminių dizainas. Ne visi plastikai yra vienodai pavojingi, pvz., LDPE irdamas išskiria ženkliai daugiau mikroplastiko ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei bet kuris plastikas. Kiti probleminiai plastikai verti paminėjimo yra PP, PC ir PE. Atitinkamai bet kokie toksiški priedai dedami į plastiką ar jo produktus po to persikelia į gamtą ir turi neigiamą poveikį žmonėms, gyvūnams ar augalams bei ekosistemoms.
Teisinis pagrindas
Remiantis Europos Sąjungos steigimo ir veiklos 192 straipsniu, kiekviena šalis gali taikyti griežtesnę savo gyventojų apsaugą nei ta, kuri yra sutarta ES lygiu. Atitinkamai tai gali būti pritaikoma mikroplastiko taršai, nes tokia tarša turi neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.
Prevencijos priemonės
Visų pirma reikia sumažinti rizikas ir poveikį mikroplastiko taršos, kuri yra susieta su naujo plastiko gamyba ir vartojimu. Dauguma mikroplastiko randama gamtoje yra sąlygota didesnių plastiko produktų skylimo dėl saulės šviesos, dilimo ir erozijos. Kiti mikroplastiko šaltiniai taip pat turi būti pažabojami (neapsiribojant plastiko peletėmis, tekstile bei padangomis) reglamentavimu, siekiant užkirsti taršą dar šaltinyje.
REACH apribojimai yra gera pradžia, kuri turėtų būti taikoma įvairioms sritims. Tiesa, iš jos turėtų būti pašalintas apatinis mikroplastiko limitas bei atsisakoma bet kokių biologiškai skaidžių polimerų, vandenyje tirpių ir skystų polimerų.
Trumpas veiksmų sąrašas:
- mažinti mikroplastiko kiekius dar jo gamybos lygmenyje;
- uždrausti speciliai pridedamus mikroplastikos vartotojų produktuose;
- įtraukti neigiamą poveikį aplinkai dėl mikroplastikų į tokių gaminių kainą;
- vykdyti mikroplastiko taršos stebėseną;
- įvertinti produktų turinčių mikroplastiko aplinkosauginį pėdsaką;
- įtraukti taršą mikroplastiku į gamintojo atsakomybę;
- skatinti iš tekstilės patenkančio mikroplastiko sugavimo ir filtravimo technologijas;
- paviešinti visus priedus, kurie yra naudojami vartotojų plastiko gaminiuose;
- privalomai žymėti produktus su mikroplastiku.
Priemonių taikymas sektoriuose
Pagrindiniai sektoriai, kurie prisideda prie mikroplastiko taršos yra plastiko pelečių (ir gaminių iš jų) gamyba, tekstilės ir mados industrija, padangos ir kelių transportas, dirvožemio apsauga ir geosintetika, dažai ir apnašų apsauga, plastiko perdirbimas, plastiko pakavimas, žvejyba ir akvakultūra, laivyba ir kruizai, vandens ir nuotekų vandens tvarkymas, atliekų importas ir eksportas.
Daugiau apie priemonių taikymą skirtinguose sektoriuose galima paskaityti ECOS organizacijos parengtose rekomendacijose (čia).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą ir aplinkos ministeriją imtis reguliacinių pokyčių, kad tarša mikroplastiku būtų sustabdyta.
.