Ne vienam dažnai kyla klausimas, o kaip perdirbamos mūsų rūšiuojamos pakuotės? Kaip rodo VšĮ “Žiedinė ekonomika” atlikta analizė, dalis plastiko keliauja net į Malaiziją, tačiau didžioji dalis yra perdirbama Lietuvoje. Belgijos pakuočių tvarkymo organizacija FostPlus paruošė vaizdinę medžiagą kaip Belgijoje tvarkomos antrinės žaliavos:
Belgijoje pakuotės atliekų surinkimo sistema yra labiau išvystyta ir pasiekia geresnių rezultatų bei iliustruoja kaip ir kokios pakuotės yra perdirbamos. Dauguma iš jų panašiai yra perdirbamos ir Lietuvoje.
Lietuvoje surenkama tik viena stiklo frakcija, tačiau tai nemaišo ją grąžinti, pvz. “Kauno stiklui”, į apyvartą naujų butelių pavidalu sutaupant per 30 % energijos ir įvairių žaliavų lyginant su nauju stiklu.
Surinktas popierius ir kartonas yra perdirbamas Lietuvoje, Grigeo gamyklose, ir grįžta į rinką įvairių produktų pavidalu – pakuotės, kartono, laikraščių, tuoletinio popieriaus ir t.t.
PET gėrimų konteineriai pagrinde yra surenkami per puikiai veikiančią depozito sistemą. O likę skaidrūs ir HDPE įpakavimai atskiriami lazerių atpažinimo NIR (near-infrared) pagalba. PET ir HDPE granulių pavidalu kaip žaliavos grįžta į rinką, kur iš jų pagaminami nauji gėrimų buteliukai, dežės, audiniai ir t.t.. Deja, labai mažai iš likusių atskirai iš gyventojų surinktų plastiko pakuočių rūšių yra perdirbamos.
Aliuminis ir plieno pakuotės yra lengvai atskiriamos ir vėl grįžta į rinką kaip laidai, dviračiai, skardinės ir t.t.
TetraPak ir pan. pakuotės, deja, Lietuvoje nėra perdirbamos ir jas tenka sudeginti.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos Ministeriją reikšmingai labiau apmokestinti neperdirbamas pakuotes, kad gamintojai ir importuotojai pas pakeistų tokiomis, kurias būtų galima perdirbti.