Kiek permoka vilniečiai?

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje reikšmingai padidino energetinių išteklių kainas. Labiausiai tai paveikė tuos gyventojus ir miestus, kurie naudoja iškastinį kurą – “gamtines” dujas. Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenis 2022 m. balandį šilumos šaltiniai Lietuvoje buvo tokie:

Vilniuje didžiąją dalį šilumos tiekimo sudarė gamtinės dujos. Visi kiti didieji miestai jau beveik atsisakė gamtinių dujų. Tai taip pat reiškia, kad vilniaus miesto gyventojai moka daugiausiai už šildymą lyginant su kitais didžiaisiais miestais. Labai tikėtina, kad tas tęsis ir kitą šildymo sezoną (2022 / 2023), nes UAB “Vilniaus kogeneracinės jėgainės” nesugebėjo suvaldyti biokuro jėgainės statybos.

Esama situacija Vilniuje yra palanki atliekas kurenančiai UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė”. Konkuruojant su nedideliais nepriklausomais šilumos tiekėjais ir su gamtines dujas deginančiomis katilinėmis, šios įmonės teikiama šiluma yra nepaprastai aukšta. Palyginimui dviejų Lietuvoje veikiančių atliekų deginimo jėgainių šilumos kainos (remiantis Baltpool duomenimis):

UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė” tiekė ženkliai brangesę šilumą nei “Kauno kogeneracinė jėgainė”. Vienas didelis skirtumas tarp šių jėgainių yra buvimas / nebuvimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.

Prie UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” kaštų dar yra įtraukiamas ir mokestis už išmetamą CO2 iš iškastinio kuro (šiuo metu siekia apie 87 EUR/CO2 tona). Tai reiškia, kad Vilniaus miesto gyventojai gerokai permoka, ir ta permoka sudaro apie 0,5 – 1,0 ct/kW. Jeigu UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė” būtų įtraukta į ATL sistemą, šilumos kaina, tikėtina, kad nepasikeistų, bet už surinktas lėšas būtų galima padaryti investicijas į saulės jėgainės ant gyventojų stogų visoje Lietuvoje. Tam tereikia pašalinti neprivalomas (pvz. Danija ir Švedija tą jau padarė) išimtis komunalines atliekas deginančioms jėgainėms.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos Seima ir aplinkos ministeriją pašalinti klimatui žalingas išimtis ir nukreipti didesnius finansinius srautus saulės šviesos energijos elektrinių statybai ant gyventojų stogų.