Klimato kaitos rizikos

Swiss Reinsurance Company Ltd., arba dar žinoma kaip Swiss Re, yra didžiausia pasaulyje perdraudimo bendrovė, įsteigta dar 1863 m. Šių metų balandį Swiss Re institutas išleido klimato kaitos rizikų tyrimą “Klimato kaitos ekonomika: ne veiksmas nėra pasirinkimas”, kuriame detaliai išanalizavo kiek įvairias šalis gali paveikti su klimato kaita susiję reiškiniai – kylanti temperatūra, didesnė ekstremalių oro reiškinių tikimybė ir veiksmai sustabdyti klimato kaitą gali paveikti jų ekonomikas.

Pagrindinė tyrimo išvada – pasaulinė ekonomika gali būti 10 % mažesnė 2050 m., jeigu nulinio išmetimo tikslai ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos liks neįgyvendintas. Tikėtina temperatūros kilimo trajektorija, pagal dabartinius įsipareigojimus siekia 2.0–2.6°C iki amžiaus vidurio. Tai reiškia, kad poveikis pasaulio ekonomikai bus 11-14 % (ženkliai didesnis nei įgyvendinus paryžiaus susitarimą -4.2%), o ekstremaliu atveju, išmetimams toliau nemažėjant ir temperatūrai kylant 3.2°C iki 2050, neigiamas poveikis globaliai ekonomikai siektų apie 18 %.

Didelės bei turtingos ekonomikos, tokios kaip JAV, Vokietijos ar Kanados yra tarp šalių kurioms prognozuojamas mažiausias neigiamas ekonomikos poveikis dėl klimato kaitos. Tuo metu besivystančios ir neturtingos šalys Pietryčių Azijoje, tokios kaip Indonezija ar Malaizija, gali būti labiausiai neigiamai paveiktos.

Neigiamo ekonominio poveikio scenarijai įvairioms šalims pateikiami lentelėje:

Viena iš geriausių ekonominių priemonių kovojant prieš klimato kaitą yra CO2 mokestis. Skaičiuojant jį kaip 100 USD/CO2 t, jo poveikis įvairiems sektoriams būtų:

Labiausiai būtų paveiktos energetikos, žaliavų ir komunalinio ūkio įmonės. Lietuvoje energetikos sektorius jau dabar yra nemaža dalimi atsinaujinantis. Tuo pačiu Lietuva nėra žaliavas išgaunanti šalis, tad tai turėtų gan minimalų poveikį.

Bendrai poveikis šalims įvertinamas taip:

Poveikis Lietuvos ekonomikai gali būti vertinamas panašiu kaip ir Lenkijos ekonomikai dėl geografinės padėties ir išsivystymo. O tai reiškia, kad fizinis pavojus BVP nėra itin aukštas, tačiau egzistuoja viena didžiausių rizikų dėl didesnių kritulių. Tuo pačiu, galimybės prisitaikyti, kuomet CO2 yra įvertinamas 100 USD/t, būtų net geresnės, dėl atsinaujinančios energetikos dalies Lietuvos ūkyje.

Klimato rizika yra sisteminė rizika, kuri gali būti suvaldyta tik globalios politikos veiksmai. Egzistuoja unikali galimybė transformuoti ekonomikas į tvaresnes bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriui, dalinantis rizikomis ir atliekant ilgalaikes investicijas.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visas ministerijas, o ypatingai Aplinkos bei Ekonomikos ir Inovacijų, dėti kiek įmanoma daugiau pastangų siekiant pakreipti Lietuvos ekonomikos vystymąsi į žiedinę, geriausia – pasitelkiant visuotinį CO2 mokestį, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis klimatui ir paskata vystyti žaliąsias inovacijas.