Klimato kaitos veiksmų delsimo argumentai

Pasaulio meteorologijos organizacija praneša, kad tikimybė jog vidutinė pasaulinė temperatūra padidės 1.5 laipsnio nuo prieš pramoninio lugio, pasiekė 20 %. Jeigu norime tai sustabdyti, tai turime kovoti su klimato kaita nedelsiant. Bet ar ta kova iš tiesų vyksta?

Mokslininkai William F. Lamb, Giulio Mattioli, Sebastian Levi, J. Timmons Roberts, Stuart Capstick, Felix Creutzig, Jan C. Minx, Finn Müller-Hansen, Trevor Culhane ir Julia K. Steinberger ištyrė politikų diskusijas ir delsimą dėl veiksmų kovoti su klimato kaita.

Tokios diskusijos skirstomos į 4 tipus:

  1. Atsakomybės nukreipimo – kažkas kitas turėtų pirmas imtis veiksmų:
  • invididualizmas – individai ir vartotojai yra labiausiai atsakingi dėl veiksmų kovoje prieš klimato kaitą;
  • whataboutismas – dėl labai nedidelio CO2 pėdsako lyginant su didžiausiomis valstybėmis arba pasauliniu lygmeniu;
  • pasinaudojimo ‘free rider’ fenomenas – ŠESD išmetimai mus susilpnins, o kiti jų nesumažins ir tik pasinaudos situacija.

2. Pasidavimo – neįmanoma pažaboti klimato kaitos:

  • pasikeitimas yra neįmanomas – tai būtų prieš dabartinį gyvenimo būdą ir demokratinėje valstybėje to padaryti neįmanoma;
  • lemtis – bet kokios priemonės prieš klimato kaitą yra per mažos ir per vėlai. Katastrofinės klimato kaitos pasekmės yra neišvengiamos;
  • Turėtume prie to prisitaikyti ir savo likimą patikėti dievui ar gamtai.

3. Akcentuoti neigiamą poveikį – pasikeitimas sukels skilimą (‘disruption’):

  • priemonių perfekcionizmo – turėtume taikyti tik idealiai tinkančius sprendimus, kuriuos palaikytų visos pusės; kitu atveju švaistomas laikas ir įgyvendinimas nėra įmanomas;
  • prisidengti gerove – iškastinis kuras yra būtinas ekonominiam vystymuisi. Jo atsisakymas atneš sunkmetį pasaulio skurdžiausiems ir atims iš jų modernaus gyvenimo būdo galimybes;
  • apeliavimas į socialinį teisingumą – veiksmai prieš klimato kaitą bus labai brangūs ir pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai bus labai apkrauti.

4. Siūlyti ne transformuojančius sprendimus – dideli pokyčiai nebūtini:

  • technologijų optimizmas – turėtume susitelkti į dabarties ir ateities technologijas, kurios mums padės kovoti su klimato kaita;
  • daug kalbų, mažai darbų – ambicingi planai ir klimato kaitos kaip neatidėliotinos/prioritetinės srities paskelbimas;
  • iškastinio kuro sprendimai – iškastinis kuras yra dalis sprendimo, nes jis tampa vis labiau efektyvus ir padės pasiekti mažo CO2 pėdsako ateitį;
  • jokių botagų, tik meduoliai – visuomenė ir verslas priims tik palaikančias ir savanoriškas priemones, priverstinės priemonės nepavyks ir jų reikėtų atsisakyti.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” klausimas visiems – į kurią kategoriją patenka jūsų žinomas ar palaikomas politikas?