Europos aplinkos agentūra rugsėjį pateikė (čia) Europos aplinkos 2025 m. būklės ataskatą. Tai yra daroma kas kiekvienus penkis metus. Europos aplinkos agentūra spartesniam šios ataskaitos skaitymui įdiegė dirbtinio intelekto priedą, kuris atsako į klausimą. Paprašius pateikti 5 sakinių išvadą pateikiama tokia informacija:
Europos aplinkos agentūros 2025 m. pagrindinėje ataskaitoje vertinama Europos aplinka ir klimatas. Joje nurodoma, kad nors klimato kaitos švelninimas vyksta pagal planą – ES planuoja pasiekti 2030 m. tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 55 % palyginti su 1990 m. – daugelyje kitų sričių pažanga yra lėtesnė. Biologinė įvairovė toliau mažėja, daugiau kaip 80 % saugomų buveinių yra prastos arba blogos būklės, o 60–70 % dirvožemio yra nualintas, o tai reiškia, kad 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslas nebuvo pasiektas. Energijos sistema smarkiai pasikeitė ir dabar labiau orientuota į atsinaujinančiuosius energijos išteklius (2023 m. jie sudarys daugiau kaip 24 % galutinio energijos suvartojimo), tačiau iškastinis kuras vis dar sudaro beveik 70 % bendrosios naudojamos energijos, todėl akivaizdu, kad reikia toliau investuoti. Pramonės ir statybos sektoriai nuo 2005 m. sumažino ŠESD išmetimą daugiau kaip 35 %, tačiau norint išlaikyti dekarbonizaciją, reikia gilesnės elektrifikacijos, vandenilio naudojimo ir žiedinės ekonomikos priemonių. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos žaliosios sandaros, konkurencingumo kompaso ir susijusių politikos priemonių (pvz., REPowerEU, Fit for 55) įgyvendinimas yra būtinas, siekiant šias tendencijas paversti ilgalaikiu atsparumu, klestėjimu ir tvarumu Europoje.
Ataskaitoje pateikiama tokia Lietuvos aplinkos būklės apžvalgos santrauka:
Lietuva padarė didelę pažangą mažindama ŠESD išmetimus, viršydama ES vidurkį, ir pereina prie atsinaujinančiosios energijos tikslų. Tačiau iššūkiai vis dar lieka sektoriuose, kurie nepriklauso emisijų leidimų prekybos sistemai, būtent transporto, žemės ūkio ir statybos (ypač senstančių pastatų atžvilgiu). Per pastarąjį dešimtmetį miškų plotas padidėjo, o vidutinis medynų amžius išaugo. Saugomų teritorijų plotas pasiekė beveik 18 % nacionalinės teritorijos, tačiau gamtinių buveinių ir nykstančių rūšių išsaugojimo būklė pagerėjo minimaliai, visų pirma dėl žemės ūkio ir kitos taršos, žemės naudojimo paskirties keitimo, intensyvios miškininkystės, pasenusių drenažo sistemų poveikio, klimato kaitos ir invazinių svetimų rūšių. Siekiant išspręsti šią problemą, stiprinamos pastangos, pavyzdžiui, pereiti prie gamtą tausojančių miškininkystės metodų, atkurti šlapžemes, remti biologinę įvairovę tausojantį žemės ūkį ir kovoti su invazinėmis rūšimis, tuo pačiu siekiant įtraukti pilietinę visuomenę į gamtos apsaugą ir gauti jos paramą. Nepaisant 25 metų trukusių didelių investicijų į miestų nuotekų infrastruktūrą, dėl kurių į paviršinius vandens telkinius išmetamų teršalų kiekis sumažėjo iki trijų kartų, difuzinė tarša buvo pripažinta ilgalaike problema. Nors Lietuva dar nevisiškai pasiekė tam tikrų oro teršalų mažinimo tikslų, oro kokybė išlieka gera ir toliau gerėja; be to, siekiant remti išmetamųjų teršalų mažinimą pagrindiniuose sektoriuose, įgyvendinamos ir priimamos įvairios finansinės ir reguliavimo priemonės. Nepaisant iššūkių, Lietuva daro pažangą atliekų tvarkymo srityje: nuo 2021 m. sumažėjo komunalinių atliekų susidarymas, o nuo 2010 m. padidėjo EEĮ atliekų surinkimas. Šios teigiamos tendencijos, kartu su planuojamomis investicijomis į perdirbimo infrastruktūrą ir žiedinės ekonomikos stebėseną, padės pasiekti išteklių naudojimo efektyvumo tikslus ir glaudžiai suderinti su ES tvarumo tikslais.
Grafikai dar geriau atksleidžia padėtį:
Padėtis yra negera daugybėje sričių:
- per mažas organinių ūkių skaičius kas reiškia, kad daugybė chemizuotų ūkių daro milžinišką žalą biologinei įvairovei;
- vienas iš pačių mažiausių žiediškumo rodiklių ES, daugybė atliekų yra išmetama į sąvartyną arba sudeginama;
- mažas saugomų teritorijų plotas reiškia, kad biologinė įvairovė toliau nyksta ir gali būti prarasta neatkuriamai;
- galutinis energijos naudojimas auga, viena iš pagrindinių priežasčių – toliau leidžiama naudoti iškastinio kuro katilus kuomet yra daug efektyvesni šilumos siurbliai, naudojami aplinkai žalingi biodegalai kuomet yra geresni sprendimai – elektromobiliai, viešasis transportas ir dviračiai;
- mažėjančio aplinkos apsaugos išlaidos ir aplinkos mokesčiai reiškia, kad aplinkosaugos sistema silpnėja;
- iškastinio kuro subsidijos ūkininkams yra didelė kliūtis dekarbonizacijai ir didesniam efektyvumui žemės ūkio sektoriuje.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją pagaliau imtis veiksmų užuot juos imitavus.