10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA, VMI ir rekvizitai.vz.lt duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t (neskaičiuojant infliacijos pagal 2018 m. kainas). Vidutinė taršos vertė 2024 m. siekė apie 65 Eur/t.
| Vieta | Pavadinimas | Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2024 m., t | Sumokėti mokesčiai 2024 m., EUR | Sumokėti mokesčiai CO2 tonai, EUR | Žala aplinkai ir visuomenei vien iš CO2 išmetimų, EUR | Paskirta taršos leidimų 2024 m., t | Paskirtų taršos leidimų 2024 m. vertė, EUR | Pelnas 2024 m., EUR |
| 1. | AB “ORLEN Lietuva” | 1 605 458 | 522 928 000 | 325,72 | 288 982 440 | 1 227 864 | 79 811 160 | -686 667 000 |
| 2. | AB “Achema” | 1 584 285 | 32 056 000 | 20,23 | 285 171 300 | 1 277 776 | 83 055 440 | -12 812 000 |
| 3. | AB “Akmenės cementas” | 869 485 | 10 078 000 | 11,59 | 156 507 300 | 855 103 | 55 581 695 | 22 360 475 |
| 4. | AB DFDS SEAWAYS | 253 798 | 11 148 000 | 43,92 | 45 683 640 | 0 | 0 | 1 095 000 |
| 5. | AB “Ignitis gamyba” | 207 414 | 23 900 000 | 115,23 | 37 334 520 | 2 864 | 186 160 | 155 691 000 |
| 6. | UAB “Gren Klaipėda” | 121 182 | 6 133 000 | 50,61 | 21 812 760 | 17 874 | 1 161 810 | 13 672 300 |
| 7. | AB „Vilniaus šilumos tinklai“ | 106 209 | – | – | 19 117 620 | 55 854 | 3 630 510 | 10 614 000 |
| 8. | UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” | 85 650 | 9 346 000 | 109,12 | 15 417 000 | 20 375 | 1 324 375 | 26 418 000 |
| 9. | UAB “Hoegh LNG Klaipėda” | 14 419 | 2 905 807 | 201,53 | 2 595 420 | 16 921 | 1 099 865 | -334 438 |
| 10. | UAB “Paroc” | 55 530 | 4 581 433 | 82,50 | 9 995 400 | 39 895 | 2 593 175 | 2 928 000 |
AB “Orlen Lietuva” yra trečius metus iš eilės daugiausiai Lietuvoje prie klimato kaitos prisidedanti įmonė ir šiuo metu išmeta daugiau nei 5 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Naudojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimo metodus, Orlen Lietuva ŠESD išmetimų padaroma žala, skaičiuojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros metodais, siekia beveik 300 mln. Eur!
Įmonės, kurios sukuria menką pridėtinę vertę (pagal sumokėtus mokesčius tonai CO2) – AB “Akmenės cementas” ~12 Eur/CO2t, Achema ~20 Eur/t bei DFDS SEAWAYS ~44 Eur/CO2t. Tik 1 įmonė sumoka daugiau mokesčių nei išmetamo CO2 sukuriama ekonominė ir socialinė žala (180 EUR/CO2t) – AB “Orlen Lietuva”.
Beveik visos iš daugiausiai prie klimato kaitos 2024 m. prisidėjusių įmonių gauna didelius kiekius taršos leidimų už kuriuos nereikia mokėti (subsidijas). Vidutinė vienos tonos CO2 vertė 2023 m. siekė apie 65 Eur/t. Lyginant su sumokamais mokesčiais AB “Achema” ir AB “Akmenės cementas” gavo taršos leidimų už 2,5-5 kartų daugiau nei sumokėjo mokesčių
Didelę dalį Lietuvoje sunaudojamų mineralinių trąšų galėtume pakeisti sėjomaina ir organinėmis trąšomis, cementą – medieną, atliekų deginimą – rūšiavimu ir perdirbimu. Reikšmingai sumažinti naftos poreikį būtų galima elektrifikuojant Lietuvos transporto parką, skatinant viešąjį transportą bei darnų judumą dviračiais ar pėsčiomis.
Deja, ne visos įmonės, reikšmingai prisidedančios prie klimato kaitos, yra įtrauktos į apyvartinių taršos leidimų sistemą. Galima būtų išskirti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kuri, būtų antra daugiausiai ŠESD išmetanti įmonė Vilniuje, kol kas už šią taršą nieko nemokanti ir neturinti paskatų keistis.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visuomenę ir Lietuvos Respublikos Seimą diskutuoti ar Lietuvai reikalingi verslai sukuriantys labai mažai darbo vietų 1-nai CO2 tonai ir sumokantys į biudžetą palyginti mažai mokesčių lyginant su daroma žala aplinkai ir visuomenei ir gaunamomis subsidijomis?