Lietuvai judant link klimato neutralumo, viena iš esminių tarpinių stotelių yra 2030 m. Tam visos ES šalys ruošia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 2021-2030 m. Pernai Lietuva pateikė juodraštinį planą Europos Komisijai (čia) ir gavo rekomendacijas ką reikėtų keisti (čia). Pateikiame svarbiausias Europos Komisijos rekomendacijas ir jų vertinimą:
- “Set out cost-efficient additional policies and measures to bridge the gap of 0.1 percentage points to meet the national greenhouse gas target of -21% in 2030 compared to 2005 levels under the ESR” – trūksta ambicijos, kad atitiktų ES fit to 55 planą. Siekiant turėti tikrai gerą planą, visuomet rekomenduotina pasilikti ir paklaidą, kad ne visos priemonės suveiks. Tai padidinti ambiciją bent 0.1 ar 0.2 % būtų tikslingiausias žingsnis.
- “Specify which target Lithuania intends to achieve in the transport sector through the obligation on fuel suppliers, including by means of a sub-target for advanced biofuels and renewable fuels of non-biological origin (RFNBOs), making sure the minimum level of RFNBO in 2030 is observed. Confirm the binding level for RFNBOs in in industry in 2030” – prašo patikslinti Alternatyviųjų degalų įstatymo tikslus pagal naujausią Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą (siekia 29 %), kurie taip pat įtrauktų pažangiuosius ne biologinės kilmės degalus. Šiuo atveju elektra iš atsinaujinančių išteklių ir jos, o ne pirmos kartos biodegalų, skatinimas galėtų padėti greitai ir efektyviai pasiekti 2030 metų tikslus. Taip pat padėtų išspręsti ir azoto oksidų taršos problemą.
- “Describe, in particular, the renewable energy technologies for which it plans to designate ‘renewables acceleration areas’ with faster and simpler procedures” – paspartinto vystymo zonos skirtiamas ypatingas dėmesys, jos galėtų leisti itin sparčiai vystyti vėjo energetiką teritorijose turinčiose mažiausiai vertingos biologinės įvairovės.
- “Set out complete policies and measures to achieve the national contributions on energy efficiency” – ypatingai svarbi sritis dėl kol kas vėžlio greičiu judančių renovacijų, kuomet pasiekiama tik 400 daugiabučių namų iš užsibrėžtų 1000 per metus.
- “Explain in more detail how and by when Lithuania intends to phase out remaining fossil fuel subsidies” – itin svarbu mažinti iškastinio kuro subsidijas. Kaip vienas iš iškastinio kuro subsidijų Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra priskiria pirmos kartos biodegalus, tai sutampa su VšĮ “Žiedinė ekonomika” pozicija.
- “Put climate resilience considerations more to the forefront in the use of support from Union funding programmes, such as the common agricultural policy, cohesion policy funding and other relevant Union funds. Union funds should be spent in such a way that they increase climate resilience and do not increase vulnerabilities (i.e., do no significant harm to adaptation)” – tiesioginės išmokos ūkininkams turėtų būti tik už ekologinius ūkius.
- “Promote nature-based solutions and ecosystem-based adaptation in national strategies, policies and plans and provide investments for their deployment” – kol kas tokių itin mažai, o pasitelkiant gamtą, laimi visi.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia atsakingas institucijas (Energetikos ministeriją ir Aplinkos ministeriją) imtis plano pertvarkymo, kad jis būtų ambicingesnis ir užtikrintų mažesnį Lietuvos indėlį į klimato kaitą.