Praėjus penkeriems metams po ES vienkartinio naudojimo plastikų direktyvos (SUPD) priėmimo, visoje Europoje vis dar daugėja pakuočių atliekų. 2022 m. Europoje pakuočių atliekų susidarė apie 186,5 kg vienam asmeniui, tai yra beveik 20 % daugiau nei prieš dešimt metų, o prognozės rodo, kad iki 2030 m. šis skaičius viršys 200 kg vienam asmeniui. Didžiąją dalį šio padidėjimo šiuo metu lemia išsinešimo pakuotės, o popierius ir kartonas dabar yra sparčiausiai augančios pakuotės medžiagos, kurios, ironiškai, pakeičia plastiką, bet nesumažina vienkartinių atliekų kiekio. Šią tendenciją ypač skatina sparčiai augantys elektroninės prekybos ir maisto pristatymo sektoriai.
Vien perdirbimas šios problemos neišspręs. Naujas ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kurio tikslas – iki 2040 m. 15 % sumažinti pakuočių atliekas (palyginti su 2018 m.), aiškiai nurodo: prevencija ir pakartotinis naudojimas turi būti prioritetai.
Miestai ir vietos valdžios institucijos kasdien susiduria su vis didesnėmis vienkartinių pakuočių taršos pasekmėmis, pradedant šiukšlinomis gatvėmis ir baigiant didėjančiomis visuomenės sveikatos ir atliekų tvarkymo išlaidomis. Miestams tenka padengti viso to išlaidas, skirti brangų laiką, ir kitus išteklius, kad susidorotų su didėjančia vienkartinių pakuočių atliekų našta.
Vietos veiksmų galia
Nepaisant nuolatinio „vienkartinio naudojimo šališkumo“, kai vienkartiniai produktai tebėra patogiausias ir ekonomiškiausias pasirinkimas esamomis ekonominėmis sąlygomis, novatoriškos savivaldybės visoje Europoje imasi veiksmų, įgyvendindamos vietos politiką, kuria siekiama pakartotinai naudoti arba išvengti vienkartinių pakuočių naudojimo.
Nuo vienkartinių maisto pakuočių iki cigarečių nuorūkų ir menstruacijų produktų, įvairiuose Europos Sąjungos miestuose yra puikių iniciatyvų mažinti vienkartinių pakuočių atliekų kiekius:
- Vienkartinio plastiko draudimas viešuosiuose pastatuose ir erdvėse. Paryžius yra lyderis šioje srityje su savo strategija, nustatančia aiškias taisykles, kaip palaipsniui atsisakyti vienkartinių daiktų savivaldybių darbo vietose, vidiniuose renginiuose ir viešuosiuose pastatuose. Slovakijos miesteliai Úľany nad Žitavou ir Košeca planuoja uždrausti plastiko dekoracijas, pvz., žvakidės kapinėse.
- Rinkliava už vienkartines pakuotes. Tübingenas Vokietijoje įvedė rinkliavą už vienkartines maisto ir gėrimų pakuotes, kurį 2025 m. pradžioje federalinis konstitucinis teismas pripažino teisėtu. Nuo tada verslo įmonių, siūlančių daugkartinio naudojimo produktus, skaičius išaugo keturis kartus, todėl Tübingenas tapo nacionaliniu lyderiu pagal vienam gyventojui tenkantį skaičių.
- Daugkartinio naudojimo vystyklų programų pradžia valstybinėse vaikų priežiūros įstaigose. 2019 m. Briuselyje pradėta iniciatyva „Eco Crèches“ siekia iki 2026 m. visose miesto valdomose vaikų priežiūros įstaigose įdiegti plaunamus vystyklus. 2024 m. jau 20 vaikų priežiūros įstaigų palaipsniui perėjo prie daugkartinio naudojimo vystyklų, remdamosi miestų parama.
- Bepakuočio vietos vartojimo skatinimas. Nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. sausio Viladecans miestas (Katalonija) vykdė kampaniją „Fes un pas, porta l’envàs“ („Ženk žingsnį, atsinešk savo indą“), siūlydamas piliečiams nuolaidas ir kuponus už didelius pirkimus vietos parduotuvėse. Vien tik ši iniciatyva leido išvengti daugiau kaip 8 000 vienkartinių daiktų ir sutaupyti daugiau kaip 62 kg vienkartinių pakuočių atliekų. Italijoje, Carmignano mieste (Toskana), skatinamas pirkimas dideliais kiekiais ir klientai raginami atsinešti savo talpas į savaitinį turgų. Bendradarbiaujant su „Zero Waste Italy“, savivaldybė pasiūlė nemokamą trijų sesijų kursą, siekdama padėti parduotuvių savininkams skatinti savo verslo tvarias praktikas.
- Prievolė naudoti daugkartinio naudojimo pakuotes visuose savivaldybės renginiuose. Nuo 2024 m. birželio mėn. Estijos sostinėje Taline reikalaujama, kad visuose viešuose renginiuose maistas ir gėrimai būtų tiekiami daugkartinio naudojimo indeliuose.
- Pakartotinio naudojimo sistemų bandymas maisto ir gėrimų sektoriuje. Danijos miestas Orhusas, bendradarbiaudamas su TOMRA, buvo vienas iš pirmųjų, kuris daugiau nei metus bandė visame mieste pakartotinai naudojamų pakuočių sistemą išsinešimui skirtam maistui ir gėrimams HoReCa sektoriuje.
- Vandens stotelių įrengimas siekiant sumažinti buteliuose parduodamo vandens atliekas ir skatinti vandens iš čiaupo naudojimą. Šios sistemos turėtų tiekti švarų, filtruotą vandenį, kad padidintų visuomenės pasitikėjimą ir patvirtintų, kad prieiga prie saugaus vandens yra viešoji gėrybė. Zagrebas įsipareigojo pagerinti 166 esamus viešuosius geriamojo vandens šaltinius ir įrengti naujus, modernius. Istoriniai šaltiniai taip pat buvo kūrybiškai atgaivinti per iniciatyvą „Pimp My Pump“, kurios metu vietos menininkai juos transformavo grafičiais, kiekvienas pasakodamas unikalią istoriją.
- Rūkymo draudimo zonų kūrimas ir cigarečių nuorūkų surinkimas. Barselona pirmauja su įstatymu (galiojančiu nuo 2022 m. liepos mėn.), draudžiančiu rūkyti paplūdimiuose ir reguliuojančiu viešųjų erdvių naudojimą, siekiant kovoti su cigarečių tarša – tai ypač svarbu jautriose vietovėse, pvz., pakrantėse.
- Vienkartinio plastiko nenaudojimo kriterijų įtraukimas į viešuosius pirkimus. Viešieji pirkimai gali paskatinti platesnį prieinamumą prie pakartotinai naudojamų produktų vyriausybinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, valgyklose ir viešuose renginiuose. Hamburgas yra lyderis šioje srityje, nes nuo 2016 m. savo viešųjų pirkimų gairėse įdiegė „neigiamą sąrašą“, draudžiantį platų vienkartinių gaminių asortimentą. Kitas pavydys: Liono ir Nanto miestai, kurie siekia panaikinti vienkartinio plastiko pakuočių naudojimą, ypač maisto paslaugų ir viešųjų renginių srityse, įtraukia išsamias aplinkosaugos sąlygas į savo konkursų dokumentus.
Privalomas pakartotinis naudojimas renginiuose – pokyčių pradžia?
Aiški tendencija tarp pirmaujančių miestų: vieši renginiai dažnai yra pirmasis žingsnis link platesnių sisteminių pokyčių. Daugeliui savivaldybių renginiai yra ideali bandymų aikštelė, kontroliuojama aplinka, kurioje galima išbandyti ir patobulinti pakartotinio naudojimo sistemų logistiką, padėti užmegzti ryšius su vietos pakartotinio naudojimo paslaugų teikėjais ir padėti piliečiams bei įmonėms priprasti prie pakartotinai naudojamų alternatyvų.
- Škofja Loka Slovėnijoje vykdo regioninę puodelių nuomos ir plovimo paslaugų, kurias teikia viešoji atliekų tvarkymo įmonė, bandomąjį projektą, kuris keleto savivaldybių renginių organizatoriams palengvina prieigą prie pakartotinai naudojamų puodelių, sumažina vienkartinių atliekų kiekį ir supaprastina logistiką. Gorenja Vas–Poljane taip pat skatina pakartotinį naudojimą renginiuose ir investavo į pakartotinai naudojamų puodelių rinkinį, kuris yra prieinamas renginių organizatoriams.
- Briuselyje pagal „Brudalex 2.0“ sistemą viešais finansais remiamuose renginiuose privaloma naudoti tik pakartotinai naudojamus daiktus. Remdamasi šia sistema, Briuselio miestas dabar aktyviai tiria, kaip su „Zero Waste Belgium“ pagalba išplėsti šį reikalavimą visiems viešiesiems renginiams.
- Bulgarijoje, kur higienos taisyklės riboja „atsinešk savo“ praktiką, o mokesčių politika apsunkina užstato grąžinimo sistemas (DRS), pakartotinis naudojimas ir prevencija žengia pirmuosius žingsnius. Renginiai pasirodė esą idealus starto taškas šioms iniciatyvoms pradėti. Pavyzdžiui, Gabrovo mieste organizatoriams dalijamas plastikų nenaudojimo viešuose renginiuose kontrolinis sąrašas, kuris padeda įgyvendinti šią iniciatyvą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos miestų savivaldybes atsisakyti bet kokių vienkartinių pakuočių viešuose renginiuose ir pasirengti planus kaip vienkartines pakuotes miestuose pakeisti daugkartinėmis.