Žaliojo smegenų plovimo grandai pakuotėse

Ellen MacArthur Foundation pateikė 2023 metų ataskaitą, kuri parodo, kad savanoriški įsipareigojimai mažinti vienkartinio plastiko naudojimą bus nepasiekti 2025 metais. Akivaizdus prioritetas turėtų būti skiriamas pakartotiniam naudojimui ir tą galima užtikrinti su griežtesniu reglamentavimu. Pagrindiniai savanoriško susitarimo tikslai: Didelė dalis pačių didžiausių teršėjų (plastiko pakuotėmis) deklaruoja savo pakuočių rezultatus, tad galima matyti tiek bendrą tiek individualų[…]

Daugkartiniai putojančio vyno buteliai

Lietuvoje sėkmingai veikia daugkartinių stiklinių butelių sistema valdoma VšĮ Desa (čia). 2022 m. į rinką buvo pateikta 58 061 536 buteliai iš kurių 54 726 545 sugrįžo, kas reiškia net 94 % grįžtamumo rodiklį. Daugkartinio stiklo pakuotės gerokai nurungia depozitines vienkartinio stiklo pakuotes pagal kiekį ir grąžinamą procentą (čia). 2022 m. vienkartinio depozitinio stiklo pakuočių[…]

Plastiko taršą galima įveikti

Naujoje JT aplinkos programos ataskaitoje (čia) teigiama, kad iki 2040 m. plastiko tarša galėtų sumažėti 80 proc., jei šalys ir įmonės, naudodamos esamas technologijas, imtųsi esminių politikos ir rinkos pokyčių. Ataskaitoje, kuri paskelbta prieš antrąjį Paryžiuje vykstančių derybų dėl pasaulinio susitarimo dėl kovos su plastiko tarša raundą (gegužę), apibūdinamas pokyčių, kurių reikia norint sustabdyti plastiko[…]

Daugkartinė pakuotė yra ekonomiškai atsiperkanti

Zero Waste Europe (ZWE) atliko tyrimą, kurio tikslas – patikrinti, kiek daugkartinės pakuotės gali būti ekonomiškai pagrįsta vienkartinių pakuočių alternatyva. Tyrimas “Pakartotinio naudojimo sistemų ekonomika” (čia) buvo atliktas bendradarbiaujant su Nyderlanduose įsikūrusia poveikio aplinkai skaičiavimo įmone “Searious Business”. Tyrime teigiama, kad, jei tenkinamos tam tikros sąlygos, daugkartinės pakuotės iš tiesų gali būti ekonomiškai naudingos įmonėms[…]

Lietuvai – antrarūšė pakuotė?

Lietuvos ekonomikai besivejant labiausiai išsivysčiusias Šiaurės ir Vakarų Europos dažnai būdavo keliami produktų kokybės palyginimai. Ir jie ne iš piršto laužti, daugybė tyrimų yra parodę, kad Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims buvo tiekiami pigesni ir prastesnės kokybės produktai. Nuo 2023 metų įvyko milžiniški reguliaciniai pokyčiai dvejose didžiausiose Europos Sąjungos rinkose (Vokietijoje ir Prancūzijoje). Vokietijoje[…]