Lietuvai – antrarūšė pakuotė?

Lietuvos ekonomikai besivejant labiausiai išsivysčiusias Šiaurės ir Vakarų Europos dažnai būdavo keliami produktų kokybės palyginimai. Ir jie ne iš piršto laužti, daugybė tyrimų yra parodę, kad Lietuvai ir kitoms Rytų Europos šalims buvo tiekiami pigesni ir prastesnės kokybės produktai. Nuo 2023 metų įvyko milžiniški reguliaciniai pokyčiai dvejose didžiausiose Europos Sąjungos rinkose (Vokietijoje ir Prancūzijoje). Vokietijoje[…]

Prekių ženklai neįgyvendina savo įsipareigojimų

Ellen MacArthur Foundation pasidalino 2022 metų ataskaita, kuri parodo, kad savanoriški įsipareigojimai mažinti vienkartinio plastiko naudojimą bus nepasiekti 2025 metais. Akivaizdus prioritetas turėtų būti skiriamas pakartotiniam naudojimui ir tą galima užtikrinti su griežtesniu reglamentavimu. Keletas sekamų rodiklių: Didžiausių įmonių duomenys dėl plastiko pakuočių: Progresas yra labai mažas tarp didžiausių plastiko pakuočių gamintojų, išskyrus keletą, kurie[…]

Didžiausi plastiko teršėjai pasaulyje

Paviešintas jau penktasis Prekės ženklų auditas (atsisiųsti galima čia). Toliau karaliauja Coca-cola, Pepsico ir Nestle. VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą imtis veiksmų, kad tik daugkartinės ir perdirbamos pakuotės patektų į Lietuvos rinką.

Plastiko pakuotės gamintojų subsidijavimas

2020 m. ES buvo priimtas plastiko mokestis, kuriuo šalys narės buvo įpareigotos mokėti po 800 EUR/toną už neperdirbtą plastiką. Jis įsigaliojo 2021 m. ir Lietuva už pernai metus, preliminariai į ES biudžetą sumokėjo jau 10,7 mln. Eurų. Finansų ministerijos atstovų teigimu, planuojama, kad 2021 m. reikės sumokėti apie 11,7 mln. Eurų. Ar galima geriau išleisti[…]