Prieš 18 metų įvykusioje COP9 konferencijoje Milane buvo daug diskutuojama apie palmių aliejaus plantacijų neigiamą poveikį klimatui, biologinei įvairovei ir miškams, ir būtinybę tą sustabdyti. Po kelių dešimčių tūkstančių orangutanų mirčių ir dešimčių milijonų hektarų atogrąžų miškų iškirtimo, šiuo klausimu vis dar tęsiasi diskusijos, o alyvpalmių plantacijos toliau plečiasi. Seniau buvusios pagrinde Indonezijoje ir Malaizijoje, dabar jos dideliais kiekiais atsiranda Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Naujojoje Gvinėjoje. Kartu su savimi atsinešdamos miškų naikinimą, žemių atiminėjimą bei žmonių išnaudojimą.
Europos Sąjunga yra vienas didžiausių palmių aliejaus produktų importuotojas ir kasmet daugybė Europos Sąjungos degalų vartotojų, to net nežinodami, prisideda prie šios ekologinės katastrofos. Lietuva – ne išimtis. Šaltuoju metų laiku visame Lietuvoje parduodamame dyzeline yra palmių aliejaus arba PFAD (pašarinio palmių aliejaus).
Didelės šalys, pvz. Prancūzija ar Vokietija, yra pajėgios atsilaikyti prieš naftos korporacijas, kurios naudoja palmių aliejų ir PFAD. Daug sudėtingiau tą padaryti mažos šalims, tokioms kaip Lietuva ar Estija.
COP26 konferencijoje Glazge Europos Sąjunga prisijungė prie iniciatyvos sustabdyti pasaulinį miškų naikinimą. Ir jau po kelių savaičių Europos Komisija pateikė gaires kaip planuoja mažinti prisidėjimą prie miškų kirtimo (plačiau čia)! Siūloma, kad būtų apribotas sojos, jautienos, palmių aliejaus, medienos, kakavos ir kavos importas siejamas su miškų naikinimu.
Spalio mėnesį Lietuvoje apsilankiusi garsiausia Lietuvių kilmės mokslininkė, profesorė Birutė Galdikas, jau 50 metų tyrinėjinanti ir gelbėjanti orangutanus, pasakė, kad dar nėra mačiusi tvarios palmių aliejaus plantacijos. Visą interviu galima pažiūrėti čia.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” sveikina tokią Europos Komisijos iniciatyvą ir tikisi, kad ji bus įgyvendinta ir ne tik palmių aliejus, bet ir kitos prekės reikšmingai prisidedančios prie miškų naikinimo bus uždraustos.