Pastatai yra didžiausias energijos vartotojas Europoje. Todėl pastatų sektorius yra labai svarbus siekiant ES ir Lietuvos energetikos ir klimato tikslų.
85 proc. ES pastatų pastatyti iki 2000 m., o 75 proc. iš jų yra prasto energinio naudingumo. Todėl pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra esminis veiksnys siekiant taupyti energiją, mažinti sąskaitas piliečiams ir mažosioms įmonėms ir pasiekti, kad iki 2050 m. pastatų fondas būtų visiškai dekarbonizuotas ir neišmestų anglies dioksido. Remiantis Eurostat duomenimis:
- apie 40 % energijos ES yra sunaudojama pastatuose;
- virš 1/3 ES su energija susijusių ŠESD yra susiję su pastatais;
- +/- 80% energijos sunaudotos ES namams yra šildymui, vėsinimui ir karštam vandeniui.
Atnaujinta direktyva dėl pastatų energinio efektyvumo (čia) įsiigaliojo 2024 m. gegužės 28 d., jos tikslas:
- iki 2050 m. pasiekti, kad pastatai būtų labai efektyviai vartojantys energiją ir nebeišskirtų ŠESD;
- sukurti stabilią aplinką investiciniams sprendimams priimti;
- sudaryti sąlygas vartotojams ir įmonėms priimti labiau informuotus sprendimus taupant energiją ir pinigus.
Ji taip pat remia geresnę oro kokybę, pastatų energetikos sistemų skaitmeninimą ir tvaraus judumo infrastruktūros diegimą. Svarbiausia, kad persvarstyta direktyva sudaromos palankesnės sąlygos tikslingiau finansuoti investicijas į pastatų sektorių, papildant kitas ES priemones ir kovojant su energetiniu skurdu remiant pažeidžiamus vartotojus. ES šalys taip pat turi užtikrinti, kad nuomininkams būtų taikomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, parama nuomos mokesčiui arba nuomos mokesčio didinimo ribos.
Esminiai reguliavimai iš pastatų energetinio efektyvumo direktyvos:
- Nauji pastatai
Valstybės narės užtikrina, kad nauji pastatai būtų visai netaršūs, kaip nustatyta 11 straipsnyje:
a) nauji pastatai, kurie priklauso viešosioms įstaigoms – nuo 2028 m. sausio 1 d., ir
b) visi nauji pastatai – nuo 2030 m. sausio 1 d.
- Esami pastatai
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, ar jų renovuojamų dalių energinis naudingumas būtų pagerintas taip, kad atitiktų pagal 5 straipsnį nustatytus minimaliuosius energinio naudingumo reikalavimus, kiek įmanoma techniniu, funkciniu ir ekonominiu požiūriu.
- Minimalūs energinio naudingumo standartai
Valstybės narės užtikrina, kad viso gyvenamųjų pastatų ūkio vidutinis suvartotas pirminės energijos kiekis kWh/(m2 per metus):
a) sumažėtų bent 16 % palyginti su 2020–2030 m.;
b) sumažėtų bent 20–22 % palyginti su 2020–2035 m.;
c) ne vėliau kaip 2040 m. ir vėliau kas 5 metus būtų lygus nacionaliniu lygmeniu nustatytai vertei, apskaičiuotai pagal 2030–2050 m. laipsnišką vidutinio suvartotos pirminės energijos kiekio sumažinimą vykdant gyvenamųjų pastatų ūkio pertvarką į visai netaršių pastatų ūkį, arba mažesnis nei ta vertė.
- Saulės energija pastatuose
Valstybės narės užtikrina, kad visi nauji pastatai būtų projektuojami taip, kad būtų optimizuotas jų saulės energijos gamybos potencialas, grindžiamas saulės energijos žemėlapiu vietoje, ir būtų sudarytos sąlygos vėliau ekonomiškai efektyviai įrengti saulės energijos gamybos technologijas.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegti tinkami saulės energijos įrenginiai, jei tai techniškai tinkama ir ekonomiškai bei funkciškai įmanoma, kaip nurodyta toliau:
a) ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. – visuose naujuose viešuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose, kurių naudingasis grindų plotas viršija 250 m2;
b) visuose esamuose viešuosiuose pastatuose, kurių grindų plotas viršija:i)2 000 m2 – ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d.;ii)750 m2 – ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.;iii)250 m2 – ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d.;
c) ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. – esamuose negyvenamuosiuose pastatuose, kurių naudingasis grindų plotas viršija 500 m2, kai pastate atliekama kapitalinė renovacija arba veiksmas, dėl kurio reikalingas administracinis leidimas pastatų renovacijai, darbams ant stogo arba techninės pastato sistemos įrengimui;
d) ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. – visuose naujuose gyvenamuosiuose pastatuose ir
e) ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. – visose naujose dengtose automobilių stovėjimo aikštelėse, fiziškai esančiose šalia pastato.
- Visai netaršūs pastatai
Visai netaršaus pastato energijos poreikio didžiausia ribinė vertė turi būti bent 10 % mažesnė už valstybės narės lygmeniu 2024 m. gegužės 28 d. nustatytą energijos beveik nevartojančių pastatų bendrą pirminės energijos suvartojimo ribinę vertę.
- Techninės pastatų sistemos
Valstybės narės nustato reikalavimus, kuriais užtikrinama, kad negyvenamuosiuose pastatuose, jeigu tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, būtų įrengtos pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos, kaip nurodyta toliau:
a) ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. – negyvenamuosiuose pastatuose, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų, kombinuotųjų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų arba kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 290 kW;
b) ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. – negyvenamuosiuose pastatuose, kurių šildymo sistemų, oro kondicionavimo sistemų, kombinuotųjų patalpų šildymo ir vėdinimo sistemų arba kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW.
- Darnaus judumo infrastruktūra
Naujų negyvenamųjų pastatų, kuriuose įrengtos daugiau nei penkios automobilių stovėjimo vietos, ir negyvenamųjų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip penkios automobilių stovėjimo vietos, valstybės narės užtikrina, kad:
a) būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą kiekvienoms penkioms automobilių stovėjimo vietoms;
b) būtų iš anksto nutiesti kabeliai ne mažiau kaip 50 % automobilių stovėjimo vietų ir kabelių kanalų infrastruktūra, konkrečiai – elektros kabelių jungtys likusiose stovėjimo vietose, kad vėliau būtų galima įrengti elektrinių transporto priemonių, elektra varomų dviračių ir kitų L kategorijos transporto priemonių įkrovimo prieigas, ir
c) būtų įrengtos dviračių stovėjimo vietos, sudarančios ne mažiau kaip 15 % vidutinių arba 10 % visų negyvenamojo pastato naudotojų pajėgumų, atsižvelgiant į vietą, reikalingą ir dviračiams, kurių matmenys didesni už standartinius dviračius.
Valstybės narės užtikrina, kad visuose negyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose yra daugiau kaip 20 automobilių stovėjimo vietų, ne vėliau kaip 2027 m. sausio 1 d.:
a) būtų įrengta bent po vieną įkrovimo prieigą kiekvienai 10 automobilių stovėjimo vietų arba būtų įrengta kabelių kanalų infrastruktūra, konkrečiai – elektros kabelių jungtys ne mažiau kaip 50 % automobilių stovėjimo vietų, kad vėliau būtų galima įrengti elektrinių transporto priemonių įkrovimo prieigas, ir
b) būtų įrengtos dviračių stovėjimo vietos, sudarančios ne mažiau kaip 15 % vidutinių arba 10 % visų pastato naudotojų pajėgumų, kartu su vieta, reikalinga ir dviračiams, kurių matmenys didesni už standartinius dviračius.
Valstybės narės užtikrina, kad pastatuose, kurie priklauso viešosioms įstaigoms arba yra jų užimami, iki 2033 m. sausio 1 d. bent 50 % automobilių stovėjimo vietų būtų iš anksto nutiesti kabeliai.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją ir LR Seimą kuo greičiau transponuoti direktyvą dėl pastatų energinio efektyvumo, kad pastatų sektorius būtų dekarbuonizuojamas kuo greičiau, o gyventojai ir vartotojai sutaupytų lėšų.