Klimato kaitos subsidijavimas atliekų sektoriuje

Šių metų Nobelio premijos lauretai Fizikos srityje Syukuro Manabe, Klaus Hasselmann ir Georgio Parisi vienbalsiai teigia, kad būtina nedelsiant veikti, siekiant pažaboti klimato kaitą (plačiau čia). Vienas iš pačių veiksmingiausių būdų – panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, kurios ne tik kad skatina naudoti tokius kurus, bet ir sudaro nelygias konkurencines galimybes atsinaujinantiems energijos ištekliams. Lietuvoje yra[…]

Kaip skatinti taisymą Lietuvoje

Kiek ankščiau šiais metais seimo narys Lukas Savickas pateikė pasiūlymą suteikti GPM lengvatą už elektros ir elektronikos įrenginių taisymą, kuris įsigaliotų nuo 2022 m., galiotu tris metus ir leistų susigražinti iki 2000 Eur (plačiau čia). Finansų ministerija rugsėjo pradžioje paskelbė, kad nepritaria tokiam pasiūlymui dėl mažos naudos ir didelės administracinės naštos (plačiau čia). VšĮ “Žiedinė[…]

Kodėl už neperdirbtą plastiką turėsime mokėti mes visi?

Europos Sąjungos valdančios institucijos 2020 m. liepą sutarė įvesti 800 EUR/tonai neperdirbto pakuotės plastiko mokestį nuo 2021 m., kuris sumokamas į ES biudžetą (plačiau čia). Tikslas paskatinti šalis nares mažinti plastiko pakuotės atliekas ir pereiti į žiedinės ekonomikos modelius. Kiek tai kainuos Lietuvos biudžetui? Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros turimais duomenimis (čia), 2019 m. Lietuvoje[…]

Pamokos iš kitų šalių: plastiko mokestis

Vienkartinio plastiko naudojimas yra didelė problema visame pasaulyje. Vienas iš dalinių tokios problemos sprendimo būdų – naudoti perdirbtą plastiką vietoje naujo tokiems vienkartinio plastiko gaminiams. Taip atsidarytų uždaras ciklas, kaip pvz. su stiklu ar aliuminiu, kuomet yra poreikis ne tik kurti surinkimo infrastruktūrą šioms žaliavoms, bet ir komercinė nauda naudojant antrinę žaliavą, nes nauja yra[…]

Savivaldos pakuotės mokestis sprendžiantis vienkartinės pakuotės problematiką

Pasaulis ir Lietuva springsta nuo vienkartinių pakuočių. Jau dabar apie 50% popieriaus, 40% plastiko ir 30% stiklo yra sunaudojama vienkartinėms pakuotėms. Deja, didžioji dalis iš jų ne tik yra neperdirbamos (geriausiu atveju sudeginamos su dideliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu – CO2 pėdsaku arba pašalinamos sąvartyne), bet dažnai atsiduria trečiosiose valstybėse, tokiose kaip Malaizija. Jau[…]