Augant bendruomenių susidomėjimui atsinaujinančia energetika, nevyriausybinė organizacija „Žiedinė ekonomika“ pristato trečiąjį praktinio vadovo leidimą, skirtą padėti bendruomenėms steigti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas. Šis leidinys – tai įrankis visiems, siekiantiems ne tik mažesnių sąskaitų už elektrą, bet ir didesnio energetinio savarankiškumo bei indėlio į kovą su klimato kaita.
„Norėjome, kad tai nebūtų tik teorinis dokumentas, bet realus įrankis, padedantis susigaudyti biurokratijos labirintuose bendruomenėms, kurios nori gaminti savo elektrą, mažinti sąnaudas ir būti mažiau priklausomos nuo išorinių tiekėjų,“ – sako Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas ir vienas iš vadovo autorių.
Praktinis įrankis bendruomenėms ir savivaldybėms
Vadove aiškiai aprašyta, kaip žingsnis po žingsnio įkurti atsinaujinančių išteklių energijos bendriją – nuo gyventojų sutelkimo, partnerysčių paieškos ir tinkamos veiklos formos pasirinkimo iki leidimų išdavimo, energijos paskirstymo modelių ir konkrečių instrukcijų žingsnių įgyvendinimui. Skiriamas dėmesys ir savivaldybių vaidmeniui – kaip jos gali prisidėti infrastruktūra, žmogiškaisiais ištekliais ar finansinėmis garantijomis. Taip pat leidinyje gausu praktinių įrankių bei gerųjų užsienio pavyzdžių, iliustruojančių konkrečius atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos steigimo etapus.
Kaimyninių šalių patirtis rodo – bendrijos veikia sėkmingai
Kai kuriose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Danija ir Nyderlandai, gyventojai jau seniai dalyvauja energetikos sistemoje per bendrijas. Nors mūsų regiono šalyse bendruomenių energetika dar tik vystosi, vis daugiau pavyzdžių matome ir čia. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Serocko savivaldybė perdavė nenaudojamą sąvartyną bendruomenei – čia dabar veikia 450 kW saulės elektrinė, aprūpinanti energija kelis šimtus gyventojų ir savivaldybę. Latvijoje, Marupės miestelyje, įgyvendintas vienas pirmųjų bendruomeninės energetikos projektų – saulės elektrinės ir saulės kolektoriai įrengti ant daugiabučio bei 6 namų ir aprūpina iš viso 36 namų ūkius, kurių išlaidos už elektros energiją sumažėjo iki 30 proc.
Kitų bendruomenių patirtis rodo, kad įkūrus energijos bendriją greitai atsiranda poreikis plėtrai. Pavyzdžiui, Ispanijoje, viename iš Valensijos kvartalų, 2022 m. gyventojai kartu su savivaldybe įkūrė pirmąją regiono atsinaujinančių išteklių energijos bendriją. Vos per dvejus metus jie įgyvendino saulės energijos projektą, kuris ne tik sumažino sąskaitas, bet ir sustiprino bendruomeniškumą. Šiandien ši bendrija jau planuoja antrąją elektrinę, o norinčių prisijungti gyventojų – daugiau nei 80.
Lietuva – ant proveržio slenksčio
Šiuo metu Lietuvoje registruotos 7 atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos – tai svarbus žingsnis bendruomeninės energetikos plėtrai. Kai kurios iš jų jau turi leidimus gaminti elektrą, o dalis yra aktyvioje pasirengimo stadijoje, todėl netrukus tikimasi realių gamybos pavyzdžių. Jei Vyriausybė ir Seimas toliau nuosekliai lengvins steigimo procedūras ir užtikrins paramos priemones, jau artimiausiu metu Lietuvoje galima tikėtis proveržio atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų srityje, kaip tai jau vyksta dalyje Europos Sąjungos šalių.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ parengtas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų steigimo vadovas skirtas bendruomenių lyderiams, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir visiems, kurie ieško praktiškų būdų pereiti prie švaresnės, vietoje gaminamos energijos. Leidinys prieinamas nemokamai ir gali tapti tiek praktine instrukcija, tiek įkvėpimu pokyčiams.
Pilnas leidinys čia (https://www.circulareconomy.lt/energijos_bendriju_steigimo_vadovas.pdf).
Taip pat skaitytojų patogumui paruoštas trumpas infografikas čia.