Europos audito rūmai: biodegalai neturi potencialo mažinti ŠESD transporte

Praeitą savaitę (gruodžio 13 d.) buvo paskelbta Europos audito rūmų ataskaita dėl biodegalų situacijos (čia). ES auditoriai įspėja, kad dėl nepakankamų gamybos pajėgumų ir galimybių gauti tvarių žaliavų politikai neturėtų pernelyg pasikliauti biodegalais, kad sumažintų transporto išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius. Daugybė neseniai priimtų teisės aktų turėtų paskatinti transporto sektorių pereiti nuo naftos[…]

Energijos demokratizacija transporte

Šiuo metu transporte naudojami pirmos kartos biodegalai prisideda prie didesnio miškų kirtimo ir pievų suarimo, didžiulės žemės ūkio taršos mineralinėmis trąšomis ir pesticidais, ko pasekoje išmetami milžiniški šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai ir maistas tampa gerokai brangesnis. Vairuotojai už tai papildomai turi mokėti. Didmenoje už degalus su RRME reikia mokėti maždaug 3 centus už litrą[…]

Maistas biodegalams ir kaip švaistomos Lietuvos biudžeto lėšos

Kukurūzų, grūdų, aliejingųjų augalų sėklų ir kitų žaliavų kainos per įvairias maisto krizes (2007/2008, 2010/2011 ir 2012/2013) reikšmingai išaugo (kai kuriais atvejais daugiau nei dvigubai). Pagrindinis tą nulėmęs veiksnys yra jų naudojimas biodegalų gamyboje (plačiau čia). Brian Wright tyrimas “Global Biofuels: Key to the Puzzle of Grain Market Behavior”: “Nuo 2004 m. išaugusios maisto kainos[…]

Klimato neutralumas aviacijoje? Tolima perspektyva

Aviacija yra labai svarbi sujungiant žmones ir globalios ekonomikos vystymuisi. Skaičiuojama, kad aviacijos sektorius išmetimai sudaro 4,6 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Dar 2015 metais tas skaičius siekė tik 2,1 %. Be CO2, aviacijos sektorius dar prisideda azoto oksidų ir smalkių tarša. Jeigu nebus imtasi jokių priemonių, aviacijos sektoriaus išmetimai gali net trugubėti.[…]

Ką dirbtinis intelektas galvoja apie biodegalus?

Remiantis Chat GPT: “Kai kurių rūšių biodegalai, pavyzdžiui, gaminami iš maistinių augalų, gali turėti neigiamą poveikį aplinkai dėl gamybai reikalingų žemės naudojimo pokyčių, įskaitant miškų kirtimą, dirvožemio degradaciją ir biologinės įvairovės mažėjimą.”