Perdirbimas, ir ypatingai plastiko perdirbimas, toli gražu nėra dabartinio perteklinio vartojimo panacėja. Nėra galimybių perdirbimu išspręsti žmonijos priklausomybę nuo plastikų biologinės įvairovės ir klimato kaitos krizių akivaizdose. Tuo pačiu, perdirbimas atlieka savo funkciją uždarant ciklą, kuomet visi kiti variantai, tokie kaip pakuotės atsisakymas ar pakartotinis naudojimas, yra nepritaikomi.
ES tiesinėje ekonomikoje kasmet pagaminama apie 58 mln. tonų plastiko ir sukuriama per 30 mln. tonų plastiko atliekų, iš kurių tik 9 mln tonų (30 %) yra surenkama perdirbti. Iš jų, net 4 mln. tonų negali būti perdirbti dėl užterštumo, įvairių priedų ar prastos kokybės plastikų. To pasekoje, tik 5 mln. tonų plastikų iš tiesų yra perdirbami. Be to, dauguma tokių plastikų yra iš pramoninių srautų, o ne po vartotojų. Galiausiai, maždaug pusė plastiko atliekų yra eksportuojama perdirbti į trečiąsias šalis, kuriose kartais tiesiog yra sudeginama, pametama pakeliui jūroje ar užkasama sąvartynuose.
Ateities žiedinė ekonomika be toksiškų medžiagų yra įmanoma ir plastiko perdirbimas gali prie to prisidėti. Tai galima pasiekti taikant griežtus standartus ir integruojant vertės grandines. ECOS pateikia rekomendacijas sprendimų priėmėjams, standartų kūrėjams ir produktų dizaineriams kaip būtų galima susidoroti su perdirbimo iššūkiu ir uždaryti plastiko atliekų ciklą:
- Skatinti plastiko perdirbimą nustatant žiedinius plastiko dizaino principus įvairiose ES teisės aktuose – tokie principai kaip dizainas be toksiškų medžiagų, uždraudžiant bet kokias medžiagas REACH reguliavimo sistemoje klasifikuojamas kaip keliančias susirūpinimą, uždraudžiant kitokius priedus kurie neigiamai veikia pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, didinant skaidrumą per ‘plastiko pasus’;
- Pašalinti rinkoje esančius barjerus naudoti perdirbtą plastiką – pradedant didesniais mokesčiais naujam plastikui ir uždraudžiant plastiko eksportą į trečiąsias šalis, baigiant cheminio perdirbimo mitų išklaidymu bei pašalinant abejotinas apskaitos praktikas;
- Peržiūrėti Europoje galiojančius ar sukurti naujus standartus (pasinaudojant egzistuojančiais CEN ir CENELEC standartais) kurie atitiktų ambicingą ES reguliacinę kryptį;
- Reikalauti, kad gamintojai savo plastiko produktuose vertiktų pilną gyvavimo būvio ciklą, įskaitant galimybes perdirbti dar planavimo fazėje.
Pilnas ECOS tyrimas čia.