Tiek kiek aplinkosauginiai mokesčiai gali prisidėti prie žiedinės ekonomikos kūrimo (apie tai rašėme čia) , tiek subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas gali padvigubinti tą efektą. Valstybė subsidijuodama iškastinio kuro naudojimą, ne tik prisideda prie klimato kaitos, bet ir naudoja viešuosius pinigus, kurie galėtų būti panaudoti pvz. viešajai infrastruktūrai – mokyklų arba ligoninių statybai ir modernizavimui.
Europos Komisija ištyrė šalių narių nacionalinius energetikos ir klimato srities planus ir pateikė nemažai įžvalgų (visos studijos yra čia – tiesa, dėl bendro standarto energetikos subsidijos nebūvimo, dalis duomenų gali būti ne visiškai tikslūs). Net keturios ES šalys – Austrija, Danija, Estija ir Vengrija pastaraisiais metais reikšmingai mažino savo iškastinio kuro subsidijas.
Vertinas visas energijos subsidijas 2018 m. ES jos sudarė apie 159 mlrd. EUR ir svyravo nuo 3.3 % Latvijoje iki 0.2 % Liuksemburge.
Pastaraisiais metais net vyko atsinaujinančios energetikos subsidijų mažėjimas, nes sumažėjo investicijų kaštai į vėjo ir saulės energetiką. Net ir su mažesnėmis subsidijomis atsinaujinanti energetika sugeba išstumti iškastinio kuro energetiką.
Lietuvoje energijos subsidijos yra vienos mažiausių ES (apie 0.4 %) ir sudarė mažiau nei 500 mln. Eur. Subsidijos atsinaujinantiems ištekliams vis dar buvo maždaug du kartus mažesnės nei iškastiniam kurui.
Deja, subsidijos iškastiniam kurui per pastarąjį dešimtmetį nesumažėjo, o kai kuriais atvejais net reikšmingai išaugo. Tik 6 ES šalys (Austrija, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Latvija ir Lietuva(!!!)) yra nusimačiusios bent dalinę šių subsidijų atsisakymo laikaskalę.
Lyginant su BVP, subsidijos iškastiniam kurui ES šalyse svyruoja nuo 1 % Graikijoje iki 0.1 % Liuksemburge (vidurkis apie 0.4 %). Lyginant su kitomis ES valstybėmis Lietuvoje iškastinio kuro subsidijos yra mažesnės nei vidurkis – apie 0.2 % ir sudaro kiek daugiau nei 200 mln. EUR. Didžiąją dalį sudaro subsidijos naftos produktams.
Peržvelgiant Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities planą (atsisiųsti galima iš čia) galima aptikti daugumą iškastinio kuro subsidijų:
- Mažesnis akcizų tarifas šildymui skirtiems gazoliams;
- Mažesnis akcizų tarifas akmens angliai, koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms;
- Mažesnis akcizų tarifas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms;
- Mažesnis akcizų tarifas žemės ūkio veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui;
- Atleidimas nuo akcizų naftos dujų ir dujinių angliavandenilių, kai jie skirti buitinėms reikmėms;
- Mažesnis akcizų tarifas elektros energijai, naudojamai verslo reikmėms;
- Gamtinių dujų, naudojamų mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, atleidimas nuo akcizų;
- Elektros energijos, jeigu ji tiekiama buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų;
- Gamtinių dujų, tiekiamų buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų;
- Elektros energijos, kai ji pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atleidimas nuo akcizų;
- Gamtinių dujų, skirtų naudoti kaip variklių degalai, atleidimas nuo akcizų;
- Lengvatos biodegalams;
- Lengvatinis 9 proc. PVM tarifo, taikomo šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui;
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos institucijas dirbti ties šių žalingų klimatui ir Lietuvos biudžetui subsidijų atsisakymo.