Tradiciškai lietuviai kiekvieną visų šventųjų (lapkričio 1-ą) dieną vyksta aplankyti į kapus mirusių artimųjų. Dažnai ne tik prisiminti, bet ir uždegti žvakučių ar nuvešti gėlių. Statistikos nėra, bet galima numanyti, kad visoje Lietuvoje tomis dienomis gali būti sunaudojama ir virš ne vienas tūkstantis tonų žvakių kartu su pakuotėmis. Deja, jos po to virsta tokiu visiškai neperdirbamu atliekų kalnu, kuris iš esmės gali būti tik sudeginamas ir prisidėti prie klimato kaitos:
Kas apmoka visų tokių kapinių atliekų tvarkymą? Savivaldybės arba tiksliau kiekvienas savivaldybės gyventojas, nes vietoje to, kad būtų skiriama mokytojų ar gydytojų atlyginimams, savivaldybių administracijoms tenka nemažai išleisti tokių atliekų surinkimui ir tvarkymui. Tai pagrinde būna žvakių pakuočių atliekos (stiklinės ir plastikinės bei metaliniai dangteliai). Koks galėtų būti sprendimas Padaryti prievolę žvakių tiekėjams atsakomybę už žvakių ir žvakių atliekų (įskaitant pakuotes) surinkimą ir perdirbimą.
Slovėnijoje nuo 2018 metų yra taikoma atsakomybė kapinių žvakių tiekėjams į rinką už tokių produktų atliekų sutvarkymą. Remiantis Slovėnijos aplinkos apsaugos agentūra, vienos tonos žvakių atliekų tvarkymas 2021 metais kainavo kiek daugiau nei 675 Eur. 2020 metais buvo pasiektas net virš 80 % perdirbimo rodiklis.
Kita aktuali problematika, tai vienkartinės plastikinės kapinių gėlės.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą spręsti šias su kapinių atliekomis kylančias atliekų problemas.