“Greitajai madai” toliau nepaliaujamai siaučiant, kol kas nėra nei vieno būdo kaip susidoroti su susidarančiais milžiniškais tekstilės atliekų kiekiais. Vienu iš tolių galėtų būti perdirbimas. Šis procesas dažnai apima tekstilės gaminių perdirbimą į žemesnės kokybės produktus, pavyzdžiui, izoliaciją. Šiuo metu tokiu iš audinio į audinį būdu sutvarkoma tik 1 proc. visų atliekinių tekstilės audinių (plačau čia).
Plėtojant ir plečiant tekstilės perdirbimo technologijas, iki 2030 m. šis rodiklis galėtų pasiekti 26 % (plačiau čia). Tuo tarpu ES strategija dėl tvarių ir uždaros grandinės tekstilės gaminių numato tikslą, kad iki 2030 m. visi nauji ES rinkoje esantys tekstilės gaminiai būtų patvarūs, taisomi ir perdirbami.
IVL Švedijos aplinkos tyrimų instituto mokslininkai ištyrė keletą galimų rezultatų, jei iki 2035 m. perdirbimo lygis būtų padidintas iki 10 % (visa studija čia). Tai būtų konservatyvus prognozavimas, tačiau jis yra ambicingas, palyginti su dabartine padėtimi. Jų darbe buvo nagrinėjamas tyrimų apie tekstilės perdirbimo į tekstilę dideliu mastu ES poveikį aplinkai trūkumas, kuris, komandos nuomone, būtų reikalingas siekiant veiksmingai nukreipti išteklius tekstilės atliekų problemai spręsti.
Mokslininkai įvertino penkių tekstilės perdirbimo procesų produktų gyvavimo ciklus ir poveikį aplinkai:
- padidėjęs surinkimimo ir rūšiavimas;
- padidėjęs perdirbimas;
- sumažėjęs tekstilės deginimas ir šalinimas sąvartyne;
- sumažėjusi pirminių pluoštų gamyba;
- energijos pakeitimas sumažėjus deginimui.
Buvo naudojama Monte Carlo analizė, kad nustatytų įvairių kintamųjų poveikį ir skirtingų rezultatų tikimybę. Taip pat buvo apskaičiuota, kaip jų išvados reaguoja į nedidelius pokyčius, pvz., ES energijos dekarbonizacijos rodiklius ir sumažėjusios pluošto gamybos poveikį klimatui.
Mokslininkai nustatė, kad pasiekus 10 % tekstilės perdirbimo į tekstilę tikslą, 92 % tikimybė, kad sumažės poveikis klimatui, ir beveik 100 % tikimybė, kad pagerės vandens trūkumo situacija. Palyginti su įprasta veikla, naujojo metodo vidutinis klimato poveikio sumažėjimas buvo 0,5 %, o tai reiškia 440 000 tonų CO2 ekvivalento sutaupymą per metus. Vidutinis poveikio vandens trūkumui sumažėjimas buvo šiek tiek daugiau nei 3 % arba 8,8 mlrd. m³ pasaulinio ekvivalento (vandens išeikvojimo matas).
Nedideli pokyčiai galėtų pakeisti klimato poveikio mažinimo tikimybę iki 87–95 %, o dideli pokyčiai – iki 62–98 %. Nebuvo nepastebėta tokių skirtumų tekstilės pramonės poveikio vandens ištekliams atžvilgiu, nes tikimybė nesumažėjo žemiau 99 %. Tai rodo, kad geresnis perdirbimas beveik neabejotinai sumažintų vandens suvartojimą.
Rezultatai parodė, kad įgyvendinant didelio masto pokyčius tekstilės perdirbimo srityje reikia atidžiai atsižvelgti į įtaką darančius veiksnius, iš kurių didžiausią poveikį turi perdirbimo didinimas ir pirminių pluoštų gamybos mažinimas. Taip pat įtakos turėjo ir pagrindiniai parametrai, o ES energetikos sistemų dekarbonizacija iki 2035 m. buvo svarbus veiksnys, lemiantis pokyčių poveikį klimatui.
Nepaisant rezultatų, rodančių didesnį perdirbimo lygį, autoriai pabrėžė, kad perdirbimo procesai taip pat turi būti tobulinami, t. y. jie turi būti energijos požiūriu efektyvesni ir užtikrinti, kad perdirbti pluoštai būtų pakankamai aukštos kokybės, kad galėtų pakeisti pir ES lygmens veiksmai, skirti remti tokius pokyčius, galėtų būti įtraukti į Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Apskritosios ekonomikos veiksmų planą. Jie taip pat pabrėžė, kad iš perdirbtų medžiagų pagaminti pluoštai turi pakeisti pirminius pluoštus, kurie šiuo metu yra gamybos norma – tai galėtų būti skatinama tokiomis politikos priemonėmis kaip mokesčiai už pirminius išteklius.
Pluošto į pluoštą perdirbimas taip pat reikalauja politinės paramos, kad galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant Europos atliekų tikslų, o tekstilės surinkimo ir rūšiavimo sistemose, kurios labai skiriasi tarp šalių, yra kliūčių, kurias reikia įveikti. ES valstybės narės privalo nuo 2025 m. įdiegti atskiras naudotų tekstilės gaminių surinkimo sistemas.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją imtis veiksmų dėl didesnės gamintojo atsakomybės tekstilės sektoriuje numatant aukštą tarifą už neperdirbamus drabužius bei privalomus pakartotinio naudojimo bei perdirbimo rodiklius.
Publikacija finansuotas iš projekto „Aplinkosaugos koalicijos bendruomenės stiprinimas, siekiant atliepti visuomeninius pokyčius bei reaguoti į grėsmingai blogėjančią aplinkos būklę (2025 metai)” lėšų. Projektą remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (NVO fondas).