Tekstilės produktų perdirbimo nauda

“Greitajai madai” toliau nepaliaujamai siaučiant, kol kas nėra nei vieno būdo kaip susidoroti su susidarančiais milžiniškais tekstilės atliekų kiekiais. Vienu iš tolių galėtų būti perdirbimas. Šis procesas dažnai apima tekstilės gaminių perdirbimą į žemesnės kokybės produktus, pavyzdžiui, izoliaciją. Šiuo metu tokiu iš audinio į audinį būdu sutvarkoma tik 1 proc. visų atliekinių tekstilės audinių (plačau[…]

Kaip spręsti naudotos tekstilės krizę?

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje vienam gyventojui kasmet tenka net 355 gramai CO2 (plačiau čia). Vienu iš efektyviausių sprendimų galėtų būti socialinės ekonomikos pasitelkimas, tačiau šiuo metu yra iškilę didelių iššūkių. Dešimtmečius socialinės ekonomikos subjektai demonstruoja savo kompetenciją tekstilės gaminių surinkimo, rūšiavimo ir pakartotinio naudojimo srityje. Be naudotų tekstilės gaminių tvarkymo, jie taip pat labai prisideda[…]

Tekstilės pirkimas pasiekia naujas aukštumas

Vidutinis ES pilietis 2022 m. įsigijo 19 kilogramų drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, o 2019 m. – 17 kg, t. y. tiek, kad per metus vienam asmeniui pakaktų užpildyti didelį lagaminą. Dabartinės tekstilės gamybos ir vartojimo sistemos poveikis mūsų aplinkai ir klimatui ir toliau kelia didelį spaudimą, be kita ko, dėl medžiagų naudojimo,[…]

Latvijos tekstilės produktų didesnė gamintojų atsakomybė

Dėl didžiulio tekstilės pramonės neigiamo poveikio aplinkai įvairios ES šalys ieško sprendimų. Vienas iš efektyviausių – didesnė gamintojo atsakomybė (DGA). Jau kuris laikas tą daro: Prancūzija Prancūzija yra pirmoji iš Europos šalių, kuri dar 2008 m. pradėjo taikyti DGA schemą tekstilės gaminiams. Pagal šią schemą reikalaujama, kad tekstilės ir avalynės gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrintų,[…]

Pakartotinis tekstilės produktų naudojimas

Kasmet tekstilės pramonė išmeta apie 1,7 mln. tonų CO2, kas sudaro apie 5 % visų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Europos lygmeniu, drabužiai yra ketvirta didžiausia aplinkai poveikį turinti sritis, nusileidžianti tik maistui, būstui ir transportui. Kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai besikeičiantis vartojimas, apibūdinamas kaip ‘greitoji mada’, išaugino drabužių poreikį nuo maždaug[…]