Kasmet tekstilės pramonė išmeta apie 1,7 mln. tonų CO2, kas sudaro apie 5 % visų su žmogaus veikla susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Europos lygmeniu, drabužiai yra ketvirta didžiausia aplinkai poveikį turinti sritis, nusileidžianti tik maistui, būstui ir transportui. Kelis pastaruosius dešimtmečius smarkiai besikeičiantis vartojimas, apibūdinamas kaip ‘greitoji mada’, išaugino drabužių poreikį nuo maždaug[…]
Atliekų prevencija yra atliekų tvarkymo hierarchijos viršūnėje ir teigiamas pakartotinio naudojimo ir naudotų tekstilės gaminių pardavimo poveikis stiprėja kartais, kuomet tai yra daroma vietoje. Pakartotinis naudojimas vietoje yra pats tvariausias būdas uždaryti tekstilės produktų žiedą ir sukurti vietos darbus žiedinei ir socialiai teisingą ekonomikos transformacijai. Būtent šioje srityje labiausiai prisideda socialiniai verslai dirbantys pakartotinio naudojimo[…]
Kaip tvarus pokytis sukėlė dar vieną ekologinę problemą? Tvarumas ir aplinkosaugos klausimai jau tapo nauja raudono mados kilimo žvaigžde. Socialiniai tinklai bei Greta Thunberg prikėlė klimato krizės ir plastiko taršos problemas į naują šviesą. Vis daugiau pasaulio gyventojų atsižvelgia į savo vartojimo įpročius ir bando juos keisti į tvaresnius. Ar tai būtų dažnesnis keliavimas viešuoju[…]
Tarptautinė aplinkosaugos organizacija Greenpeace Utenos trikotažą pripažino kaip pirmą ir kol kas vienintelę pasaulyje veikiančią tekstilės įmonę, kuri pritaikė geriausias toksiškų medžiagų atsisakymo, sąžiningumo ir skaidrumo praktikas. Greenpeace jau gamina savo vardines maikutes ten. Atitikdami mados rinkos tvarumo standartą, Utenos trikotažas naudoja ekologiškai išgautas žaliavas, gamina ir testuoja prekes be toksiškų chemikalų, sąžiningai moka ir[…]